Mintys paraštėse

Ar buvote pastaruoju metu J. Basanavičiaus alėjoje? Regis, reklamuojama tarptautinė Baltijos jūros regiono šalių Kalėdų eglučių alėja turėtų nuo pečiaus ne tik jus nuginti, bet ir atvilioti būrius norvegų, vokiečių, suomių ar nors brolių latvių. Bet, regis, mūsų kvietimų šūksniai toliau mūsų kaimo nesiekia.

Žinoma, N. Stasiulis – Dievo Palangai siųstas žmogus. Be jo titaniškų pastangų nebūtų jokios šventės, ir jokios Kalėdų eglučių alėjos. Ne tokios – labai kuklios.

Nėra renginiams nė sudilusio skatiko? Bet ar visada šventės nuperkamos (surengiamos) tik sėdint ant maišo eurų, svarų, dolerių ar nors lietuviškų litų?

Neįžeidžiant renginio organizatorių, peršasi mintis, kad renginys buvo surengtas vienam žiemos vakarui – siaučiant pragariškai pūgai, trinktelėjo muzika promenadoje, sužibėjo nušepusių (taip alėjos eglutes pavadino pažįstamas chirurgas iš Dzūkijos) eglučių dekoracijos. Kai kurios jų teturi po dešimt spyglių, tarsi būtų atvežtos iš Černobylio.

Į Kalėdų alėją sugužėjo gražus būrys Lietuvoje reziduojančių ambasadorių ir konsulų, garbės konsulų, bet kai kurie jų kraipė galvas – kam ta visa pompastika, jei į J. Basanavičiaus gatvės kavines ir restoranus, virtusius Baltijos šalių „ambasadomis“, sutartą valandą,  taip ir niekas neužsuko. Taip „Monikoje“ įsikūrusioje Estijos ambasadoje Estijos ambasadorius Tiit Naber, ruošęsis visiems svečiams pilstyti karštą estišką vyną, juo beveik tuščioje kavinėje vaišino tik šių eilučių autorių.

Galima tik įsisvajoti: vykstant Kalėdų eglučių alėjai, laikinas „ambasadas“ lanko būriai mokinių, sužino apie kitų Baltijos šalių istoriją ir Kalėdų ypatumus. Įsivaizduokime: „įsukus“ renginį, atvažiuoja norvegų, švedų, suomių, jau nekalbant apie latvius, šokių kolektyvai, chorai.

Tik kur jie tryps kojomis Palangoje, jei dabartinė (ir tikėkimės – paskutinė tokia!) valdžia nepastatė nė kluono? Ką jau kalbėti apie sporto ar laisvalaikio centrą!

Ot, šurmuliuotų visa Palanga - būtų pilni-žiemą! – kurorto restoranai ir viešbučiai. Sakote, tuščia piniginė? Neįtikinote – kiekviena ambasada, davus jai daugiau laiko, surastų ir pinigų, ir pasiūlytų šventei gražių minčių.

Naivu tikėtis, kad apie renginį triskart skambtelėjus vietiniais varpais, pultų į Palangą rogėmis, lėktuvais ir garlaiviais lėkti užsieniečiai. Jie - išlepę, todėl žiemą traukia ne į Palangą, o ten, kur mokama garsiai pranešti apie savo renginius - į Vokietijos miestų karnavalus ir persirengėlių paradus, Liucijos dienos šventę Švedijoje ar masinio slidinėjimo šventes Suomijoje.