Mintys paraštėse (2011-06-14)

Praėjusį šeštadienį Šventojoje buvo iškilmingai atidarytas antrasis Lietuvoje jūrų uostas.

Žinoma, palangiškiams priminti nė nereikia, kad pirmasis čia pat – Klaipėdoje.

Atidarant uostą netrūko jausmingų sveikinimo kalbų. Į atidarymą susirinkę garbingi svečiai-sveikintojai – Šventosios seniūnas E. Čilinskas, Palangos meras Š. Vaitkus, Vidaus reikalų ministras R. Palaitis, Susisiekimo viceministras A. Štaras, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas, Šventosios uosto direktorė A. Česnienė ir kiti – regis, lenktyniavo, kuris vaizdingiau ir jausmingiau parinks žodžių tokiai progai.

Dauguma garbingų svečių sutiko: Šventosios uosto atidarymas – svarbus įvykis šiuolaikinėje Lietuvos istorijoje.

Palangiškis, vidaus reikalų ministras R. Palaitis, prisipažinęs, kad „sunkiai valdo ašaras“, teigė, kad dešimt metų laukė Šventosios uosto atidarymo.

Tokie žodžiai turbūt ne tik šių eilučių autoriui nuskambėjo keistai: kaip buvęs Palangos meras, R. Palaitis turėjo visus svertus „judinti“ reikalą Vyriausybėje ir Seime.

Buvęs Palangos meras  liberalcentristas V. Stalmokas, tarsi netikėdamas Šventosios uosto greitu atidarymu, taip pat pro pirštus žiūrėjo į strateginį objektą Palangos pašonėje.

Kad Šventosios uostas buvo atidarytas praėjusį savaitgalį, o ne 2015-ais metais, kaip planavo ši Vyriausybė, daugiausiai pagyrų nusipelno Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius E. Gentvilas. Netradiciniu mąstymu garsėjantis liberalas trenkė kumščiu į stalą: uostą Šventojoje turėsime daug anksčiau.

Pagyrų nusipelno ir Seimo Ekonomikos komitetas, kurio narys konservatorius Vaidotas Bacevičius, išrinktas Seimo nariu Kretingos apylinkėje, daug prisidėjo, kad būtų pakeistas Šventosios uosto įstatymas, jog Klaipėdos jūrų uosto direkcija galėtų perimti Šventosios uostą į savo rankas.

Žinoma, Šventosios uostas E. Gentvilui, vadovaujančiam vienam didžiausių Pabaltijo uostų, kuriame įgyvendinamų projektų apimtys siekia vos ne pusę milijardo litų, tėra dražė saldainiukas, kainavęs centus, palyginus su darbų apimtimis Klaipėdos jūrų uoste. Tie „centai“ – 4 milijonai litų, kurie bet kuriam uostui tėra kišenpinigiai.

Daug svarbiau – E. Gentvilui, sprendžiančiam kur kas globalesnius uždavinius Klaipėdos jūrų uoste, Šventosios uostas – savimeilę glostanti maloni smulkmena, prie kurios buvo pridėta direktoriaus ranka.

Bet atidaryti Šventosios uostą gali pasirodyti daug lengviau, nei pasirūpinti, kad jame nuolat švartuotųsi žvejų ir pramoginiai laiveliai.

Pavyzdžiui, praėjusį sekmadienį, tik po uosto iškilmingo atidarymo, jame tebuvo tik pora laivelių, o jų savininkai bumbėjo, kad uostu nesinaudosią, nes uosto rinkliavos, net ir sumažintos, yra didelės.

Regis, nei Palangos savivaldybė, nei Šventosios uosto direktorė A. Česnienė, nei pats atidaryme išliaupsintas E. Gentvilas kol kas nelabai galvoja, ką ir kaip daryti, kad uoste nuolat plazdėtų jachtų burės.

Nereikia abejoti, kad uostas šurmuliuos, kai Šventoji bus ne Palangos podukra, o gaus tiek pat dėmesio ir atitinkamai finansavimo kaip Palanga.

Žinoma, atidarytas uostas savaime kuria pridėtinę vertę Šventojoje, bet tikėtis šios gyvenvietės suklestėjimo galima tik tuomet, kai Šventoji bus atgaivinama kompleksiškai, o ne priešokiais. Tik tuomet apie antrąjį Lietuvos jūrų uostą išgirsime garsiau.