Mintys paraštėse

Už lango barba lietus, o gatvėje – nė šuns. Ką jau kalbėti apie poilsiautojų srūvančius būrius.
Kavinių darbuotojai tempia vidun iš lauko terasų kėdes ir stalus, nuplėšia gatvės meniu, vos prieš savaitę skelbusius keliomis kalbomis.
Žvitrių „bobučių“ ir „diedukų“ pakelėse link Palangos – ne kvapo.
Kas nutiko?
Barakas Obama persigalvojo ir lėktuvnešius iš Persijos įlankos ir Arabijos jūros įsakė perkelti į Baltijos jūrą, prie Palangos?
Ne.
Priežastis paprasta – pasibaigė vasara.
Kažin ar yra Lietuvoje daugiau tokių miestų, kur kalendoriaus pervertimas į rudens mėnesį sukelia tiek daug dūsavimų verslininkams, o depresiją – vos ne kiekvienam gyventojui.
Miesto valdžioms jau daugelį metų šnekant apie sezoniškumo mažinimą Palangoje, kardinalių pasikeitimų iki šiol neįvyko.
Nors, žinoma, būtų nesąžininga neigti dabartinio mero ir jo vadovaujamos Tarybos indėlį, kad sezoniškumas mažėtų.
Vien ko verti, kaip kažkas pastebėjo Tarybos posėdyje praėjusią savaitę, buvusios sanatorijos „Palangos Žvorūnė“ teritorijoje kylantys gydymo ir reabilitacijos korpusai.
Tikimasi, kad milžiniškas SPA centras su tarptautiniu viešbučiu buvusio „Jūratės“ baseino vietoje prie Rąžės upės taip pat taps dideliu traukos centru.
Bet kažin ar jų užteks?
Šiandien išeik į gatvę ir pabandyk laikraščio apklausai pakalbinti bet kurį praeivį, ir 100 procentų galimybė, kad jis ar ji ims postringauti apie vandens parką ar „dirbtinę saulę“ Palangoje.
„Kaip Druskininkuose“, – pašnekovas pridurs.
Būtent atskiro nuo viešbučio ar sanatorijos baseino – vandens parko daugeliui trūksta Palangoje. Tačiau nepanašu, kad būtent tokia investicija ką nors labai domintų.
Priežastis paprasta – investicijos atsiperkamumas.
Juk besigydantiems sanatorijoje, gydymo ir rekreacijos paslaugų kaštus daugeliui kompensuos ligonių kasa.
Ko, žinoma, nebus, pastačius atskirą vandens parką.
Pastaruoju metu miesto populiarus meras perša nuomonę, kad gamtinių sąlygų nepakeisime, investuotojų į tokius atskirus pramogų objektus nėra, todėl verta vystyti tai, kur rizika mažiausia – sanatorinį gydymą ir sveikatinimą.
Bet tai reikštų, kad dabartinė valdžia Palangą „verčia“ į ligonių ir visų kitų, susirūpinusių sveikata, kurortą.
Kažin ar tik tokio kurorto siekia liberalūs kurorto politikai, ar tokią Palangą nori matyti ir jaunimas, kuris nori čia atvykti ne „sveikatintis“, o pramogauti.
Deja, apie tai kol kas pamiršta.