Mintys paraštėse

Klausimas jums, skaitytojai: jeigu laikraštyje perskaitote ar per TV išgirstate žinią apie susikompromitavusį valdininką, kokia pirmoji mintis šauna į galvą?
Šaunu, kad pričiupo nenaudėlį?
Koks vargšas (kvailys), nemokėjo kaip kiti pėdų sumėtyti!
O gal tokia: kiek sumokėjo žurnalistui (redakcijai), kad parašytų?..
Ar įsivaizduojate, kad atėjęs tūlas į redakciją, ištiestų pluoštą šimtinių ir, paplekšnojęs per petį, paprašytų: „Parašyk, kad mano žmona neištikima su Petru iš kito kvartalo!“
Ar kad miesto valdžia kiekvieną penktadienio popietę audringai švenčia būsimą savaitgalį?
Jeigu sąžinė ir sveikas protas paves, tiesiu taikymu lėksi į teismą ir liksi be kelnių.
Šiandien skaitytojai (žiūrovai) nuolat abejoja ne tik žurnalistų sąžine, išprusimu, dalyko išmanymu, bet ir protu.
Tebūnie. Galvoti neuždrausta. O žurnalistų yra visokių.
Kaip ir gydytojų, advokatų, verslininkų ar bandelių kepėjų.
Bet mąstymas, kad viską – ir straipsnį (reportažą) galima nu(si)pirkti – blogas ženklas ne tik žiniasklaidai, bet pirmiausia pačiai visuomenei, kuriai, pavyzdžiui, labiau gaila susikompromitavusio valdininko, vietoj to, kad didžiuotųsi apie jį rašančiu drąsiu žurnalistu.
Tai, apie ką kalbu, ypatingai iškreipta Palangoje.
Atsimenate, atskleidžiau, kad Palangos vicemeras S. Simė, mero palaiminimu, už savivaldybės pinigus vykta į bokso varžybas, įforminęs jas kaip komandiruotes, Lietuvoje ir užsienyje?
Komentatoriai rėkė: „Užsakyta!”
Kieno? Konservatorių!
Net paprastai šaltas kaip belgas meras nervinosi, girdėdamas tokią nesąmonę.
Žaibais svaidęsis vicemeras, nesiėmė žurnalisto po teismus tampyti. Nes protingas vyras – piktnaudžiavimo padėtimi faktai buvo akivaizdūs.
Kai praėjusią savaitę atskleidžiau, kad vietos socialdemokratų vadas D. Paluckas mynė kelius – su savo partijos bičiuliais ir vienas – pas buvusią ministrę B. Vėsaitę, kad ši parūpintų jiems nors direktoriaus pavaduotojo vietą Ūkio ministerijos valdomuose poilsio namuose „Baltija“ (ministrė dar spėjo palaiminti, kad būtų pakeista jos valdyba ir įkurtas direktoriaus pavaduotojo etatas), D. Palucko gynėjai suputojo: „Politinis užsakymas! Susidorojimas!”
Gal Danas, kurį laikau perspektyviu, įdomiu politiku, padaręs viešą pareiškimą, pripažins, kad elgėsi neteisingai?
Ne.
Vėl tie patys kaltinimai: „Užsakyta! Kompromituoja!“
Kviečiu dar kartą atidžiai perskaityti straipsnį.
O gerbiamą D. Palucką, visuomenei pasiaiškinti dėl pateiktų faktų.
O jeigu jie išgalvoti, „užsakyti“, jau šiandien kreiptis į teismą.