Moksleivių problemos mokykloje sparčiai mažinamos

Metai iš metų mokykla nebeįsivaizduojama be socialinio pedagogo, kuris padeda moksleiviams spręsti įvairias jiems iškilusias problemas, skatina teisingai elgtis, bando įgauti vaikų pasitikėjimą, kad jie nebijotų pasiguosti ir išsipasakoti. „Dažniausiai vaikai nepripažįsta, jog turi kažkokių problemų mokykloje, nemažai vaikų tiesiog gėdijasi pasakyti, jog iš jų tyčiojamasi ar šaipomasi. Kadangi tai buvo pagrindinė problema, dar prieš dvejus metus mokykloje pradėta vykdyti „Olweus patyčių prevencijos programa“, kuri tikrai padeda mažinti patyčias mokykloje“,- pasakojo Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Lina Kunickienė.

Programos dėka mažėja patyčių

Dar 2007 metais Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Modernus  požiūris į patyčių ir smurto prevenciją mokyklose“, kurioje pirmą kartą valstybiniu lygiu, dalyvaujant daug tarptautinių ekspertų, buvo gvildenama patyčių ir smurto problema mokyklose.

Konferencijoje buvo pristatyta „Olweus patyčių prevencijos programa“. Šios programos autorius Bergeno universiteto psichologijos profesorius Dan Olweus ir jo kolegos išsamiai išnagrinėjo 2001 metais Norvegijoje pradėtą įgyvendinti prevencijos programą , kurioje dalyvavo 500 Norvegijos mokyklų. Nuo tada šią programą įgyvendinti valstybiniu būdu pasiryžo ir Lietuva. Palangoje ši programa yra vykdoma Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje bei „Baltijos” pagrindinėje mokykloje. Į šią programą yra įtraukta visa mokykla: nuo administracijos iki aptarnaujančio personalo. Vyksta mokymai kaip atpažinti patyčias, kaip tinkamai reaguoti patyčių atveju. Mokykloje per pertraukas budi mokytojai, kiekvienoje klasėje kabo mokyklos taisyklės, draudžiančios patyčias. „Tai - pakankamai aktuali problema tarp mokinių. Kartais kreipiasi patys mokiniai, kartais jų tėvai. Mūsų vaikai – mūsų visuomenės, šeimos veidrodis, kuriame dažnai atsispindi pyktis, pavydas, netolerancija ir atsakomybės už savo veiksmus stoka. Ši Olweus programa moko tinkamai bendrauti ir bendradarbiauti“, - kalbėjo Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė Monika Afanasjevienė.

Kaip minėjo L. Kunickienė, ši programa tikrai padeda mažinti vaikų patyčias mokykloje. „Mes rodome įvairius videoklipus apie tai. Jei mokytojai pastebi, kad klasėje yra atstumtasis, dažniausiai jis pats neateina guostis, jis kenčia viduje. Todėl nenorėdami pakenkti vaikui dar labiau, mokytojai per klasės valandėles kalba apie patyčių, diskriminacijos problemas. Toks, atrodo, paprastas metodas, tačiau jis padeda mokiniui pažvelgti giliau“, - kalbėjo Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė L. Kunickienė.

Kyla daug klausimų

Dauguma mokinių skundžiasi, kad dideli mokymosi krūviai, keliami per dideli reikalavimai, sąžiningai atliekant namų darbus, lankant užklasinę veiklą, mažai lieka laiko poilsiui. „Dalis mokinių stokoja mokymosi motyvacijos. „Kodėl aš turiu mokytis? Kam ruošti pamokas?“ Ar mokslas, išsilavinimas šiandien vertinamas?“ – tokie klausimai iškyla ne vienam, todėl mūsų pareiga moksleiviams išaiškinti, kad mokslas yra vienas iš pagrindų išeinant į platesnį gyvenimą, jog viskas, ko prašo mokytojas, nėra be reikalo sugalvota. Mokymasis reikalauja pastangų, valios ir motyvacijos, kurios šiuolaikiniam jaunimui kartais pritrūksta“, - pasakojo Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė M. Afanasjevienė.

Aktualu tarp mažųjų

Ypač mažesnėse klasėse itin aktuali patyčių problema, nes vaikai dar nesuvokia, kaip tai gali pakenkti jo bendraklasiui. „Dažnai vykdome anketines apklausas, jų atsakymai mums padeda pastebėti, kuriose klasėse gali vykti smurtas, patyčios. Labai džiugu, kad mokytojai itin gerai pastebi, kurie mokiniai yra diskriminuojami. Tačiau tokių atvejų, kad vaikai būtų diskriminuojami dėl to, jog yra iš neturtingos šeimos, beveik nėra. Tai būna labai retais atvejais“, - kalbėjo L.Kunickienė.

Vyresni vaikai – didesnės problemos?

Kaip pasakojo Palangos senosios gimnazijos socialinė pedagogė Aldona Lekavičienė, vyresnių klasių vaikams yra aktualesnės kitos problemos. „Kadangi gimnazijoje visi yra vyresnio amžiaus, patyčių problema nėra viena iš aktualiausių. Dažnai gimnazijoje moksleiviams būna opios meilės problemos: paliko vaikinas ar mergina, nekreipia dėmesio į jį, bando nuvilioti antrąją pusę, taip kyla pavydas. Todėl kartu susėdę bandome kalbėtis apie šias problemas, ieškome sprendimo būdų, jei manęs prašo – bandau patarti šioje situacijoje“, - pasakojo A. Lukavičienė.

Nors gimnazijoje vyksta moksleivių adaptacija, tačiau moksleiviai dėl to nepatiria jokios diskriminacijos. „Pirmoje gimnazinėje klasėje yra daug naujokų, todėl diskriminacijos jiems tikrai nėra ir tokių problemų mokykloje neiškyla. Palangos senojoje gimnazijoje iki rugsėjo dvidešimtos dienos yra vadinamasis adaptacijos laikas, kuomet pirmaklasių mokytojai dar nevertina pažymiais, taip jiems leidžiama priprasti prie naujos aplinkos, naujų klasės draugų bei mokytojų“, - kalbėjo A. Lekavičienė.

Trukdo internetas

Dar viena aktuali problema yra nepasirengimas mokyklai, o tam trukdo internetas. Tai aktualu tiek jaunesniems, tiek vyresnių klasių mokiniams. Moksleiviai praleidžia daug laiko prie kompiuterio. „Tai viena dabartinių gyvenimo rykščių. Čia ir žaidimai, ir pažintys, ir naujienos. Vis dažniau tėvai ir pedagogai kalba apie neigiamą interneto įtaką vaikų fizinei, emocinei ir psichinei sveikatai. Dažniau pastebima, kad pasaulinis tinklas vis dėlto labiau atitraukia vaiko dėmesį nuo mokslų nei moko“, - apie neigiamą interneto poveikį vaikams svarstė Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė M. Afanasjevienė.

Svarbu įgauti pasitikėjimą

L.Kunickienė pasakojo, kad itin svarbi užduotis socialiniam pedagogui yra įgauti moksleivių pasitikėjimą. „Visų pirma, turi užtikrinti moksleiviui privatumą, konfidencialumą – tai pagrindiniai principai, kurių privaloma laikytis. Jei apie vaiko problemas pradėtum pasakoti visiems iš eilės, kas iš to? Vaikas tikrai nebeateis antrą kartą. O kada yra išsaugomas konfidencialumas, tuomet moksleivis mielai ateina dar kartą, pasiguodžia, bandome spręsti iškilusias problemas. Pirmas žingsnis visuomet yra kalbėtis. Kalbėjimasis ir išsipasakojimas padeda geriau nei kas kitas, moksleiviai net neįsivaizduoja, kad kartais užtenka tik tiek“, - kalbėjo Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė L. Kunickienė.

Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos socialinė pedagogė M. Afanasjevienė minėjo, kad nemažai vaikų taip pat sako, jog Palangoje nėra ką veikti, nėra kur praleisti laisvo laiko, nėra įdomios veiklos ar pramogų. „Manau, kad kiekviename kaimely galima rasti veiklos, reikia tik noro. Jaunimui norėčiau palinkėti gyvenimo laiko nešvaistyti veltui, pasak A.P. Gouthey, „kiekviena tau padovanota akimirka – neįkainojamas lobis. Gyvenk geriausiai kaip gali, galvok geriausiai, kaip gali ir daryk geriausiai, ką gali šiandien. Kadangi šiandiena taps pamatu rytojui, o rytojus greitai įsilies į amžinybę“, - sakė M. Afanasjevienė.