Moksleiviui automobilis: prabanga ar būtinybė?

Siekdami nustebinti vieni kitus, mokiniai į mokyklą važiuoja savo arba tėvų paskolintomis mašinomis. Daugumai tai tapo kone kasdienybe. Tačiau kyla klausimas: ar tai tikrai būtina?

Nemano, kad mašina būtinybė

Savo nuomonę paprašytas sutiko išreikšti Arminas Jurgutis, studijuojantis indologiją Vilniaus universitete. Jis apie savo pasirinkimą neturėti mašinos studijuojant didmiestyje kalbėjo: „Tai priklauso nuo aplinkybių: ar toli mokykla“.

Nemanau, kad šiuo atveju mašina moksleiviui gyvenančiam Palangoje yra butinybė“, – paklaustas ar pats dar eidamas į mokyklą vairavo automobilį, atšovė, jog pačiam iki mokyklos kulniuoti tebūdavo 20 metrų.

„Net nežinau. Žmonės turi mašiną, važinėja, atrodytų natūralu. Kam eiti pėsčiomis, jei kieme stovi mašina? – raukia antakius A. Jurgutis.

Kiek vėliau pašnekovas pripažino, jog net ir studijų metais, mašinos turėjimas išlieka prabanga „Vilniuje jos turėti neapsimoka, ji neatsiperka. Kur kas pigesnis viešasis transportas“, – sakė studentas.

Gediminas Macijauskas, Palangos senosios gimnazijos abiturientas, sakė galvojantis pirkti savo automobilį, kai tik leis finansinės galimybės. Jis „Palangos tiltui“ pasakojo: „Vairuoti automobilį dar mokykloje – prabanga. Ištisus vienuoliką mokslo metų mokiniai ėjo į mokyklą pėsčiomis ir tik jiems sulaukus pilnametystės staiga prireikė mašinos, kad galėtų į ją važiuoti. Tokio kategoriško požiūrio nesuprantu“.

Paklaustas, kas verčia patį kartais sėsti už automobilio vairo keliaujant į mokyklą, G. Macijauskas atsakė: „Taip darau, nes greičiau pasiekiu mokyklą, kartais mašina – gerai dėl oro sąlygų, kai, sakykime, lyja ar žiemą, kai yra šalta ir pėsčiomis eiti tikrai nemalonu“, – dėstė abiturientas.

Pašnekovas pridūrė, jog važiuodamas mašina jaučia kur kas didesnį komfortą nei eidamas pėsčiomis.

Lankančiųjų kursus skaičius – pastovus

Neabejingas šiai dilemai buvo ir vairavimo mokyklos „Golamas“ vairavimo instruktorius Vidmantas Bučmys.

„Tai galima traktuoti įvairiai. Sakykime, jei žmogus gyvena kaime ir jo mokykla toli, žinoma, automobilis jam yra būtinybė. Tačiau žmogui gyvenančiam mieste, kur mokykla vos už šimto metrų – automobilis visiškai nebūtinas. Tad vieningą nuomonę rasti sunku“, – samprotavo V. Bučmys.

Paklaustas, ar pastaruoju metu lankančių vairavimo kursus pagausėjo, atsakė, jog laikančiųjų skaičius nesikeičia, metai iš metų būna pastovus.

Vienuoliktos klasės mokslus Palangos senojoje gimnazijoje kremtanti Agnė Biknevičiūtė paklausta, kaip ji vertina tokį jaunimo siekį vairuoti, sakė: „Manau, kad moksleiviui automobilis labiau prabanga. Bent jau Palangos moksleiviams, – A. Biknevičiūtė paklausta ar pati jau įgavo teisę vairuoti, nuramino. – Dar ne, tačiau tikiuosi jas išlaikyti. O po to, žinoma ir automobilį pirkti, tačiau jau kitais metais. Kol gyvenu Palangoje, poreikio vairuoti nėra. Be didesnių sunkumų visur galima nueiti pėsčiomis, bet po to, juk studijuoti reikės didesniame mieste. Tada, žinoma, automobilis labai pravers“.

Vienuoliktokė taip pat pridūrė, jog 11 klasė mokytis vairuoti – idealus laikas, kai dar nespaudžia egzaminai ar kiti svarbūs ateičiai darbai.

Akivaizdu, jog tendencija aiški. Palangos gyventojai vieningu balsu teigia, jog mašina šiame sąlyginai mažame miestelyje visiškai nereikalinga. Tai dar kartą patvirtino Palangos senosios gimnazijos mokinys Albertas Martinaitis, šiuo metu kuriantis planus, kur reikės dirbti vasarą, jog nusipirktų mašiną: „Manau, kad Palangoje automobilis ne itin reikalingas, tačiau negaliu sakyti, kad tai kažkokia prabanga. Jeigu tėvai gali sau leisti pirkti vaikams mašinas, tame nematau nieko blogo”, – A. Martinaitis taip pat pabrėžė, jog net ir turėdamas mašiną, su ja po Palangos miestą nevažinės. „Galima į bet kurį miesto tašką nueiti per 20 minučių. Na, nebent žiemą, kai už lango pučia speigas”, – pasakojo vienuoliktokas.

Su automobiliu tik puikuojasi

Bet yra ir tokių, kurie automobilį laiko tik mados bei pasipuikavimo reikalu.

Milda Luotytė, besimokanti Palangos senojoje gimnazijoje, teigė: „Aš manau, jog mokiniai  daugiau nori pasipuikuoti prieš kitus – jaunesnius mokinius. Toks savo statuso demonstravimas tik parodo, kiek žmogus gali sau leisti finansiškai“.

Paklausta, kas verčia už vairo sėsti ją, mergina atsakė: „Noras išmokti geriau vairuoti, prieš išvažiuojant į didmiesčių gatves“.

M. Luotytė taip pat pabrėžė, jog pati gyvena gana toli už miesto, tad mašina tampa puiki pagalbininkė nukeliauti iki mokyklos. „Bent pamiegoti truputį ilgiau galima“, – šypsojosi ji.

M. Luotytė  sakė, jog automobilis jai daugiau būtinybė.

Ne ką mažiau svarbi ir pačių tėvų nuomonė. Kretingoje gyvenantis Juozas Baltmiškis, auginantis 18-metį sūnų, apie savo sprendimą jam nupirkti mašiną sakė: „Suprantu, kad turėti mašiną dar mokantis mokykloje neapsimoka, bet žinau, kaip svarbu jaunam žmogui padaryti gerą įspūdį draugams. Automobilis tam puikiai tinka“.

Pašnekovas patikino sūnui už degalus nemokantis.

„Jei jau teikėsi manęs išprašyti, kad nupirkčiau automobilį, tegul suka galvą iš kur gauti pinigų degalams“, – sakė moksleivio tėvas.

J. Baltmiškis pridūrė, jog tuoj sūnus baigsiantis mokslus ir išvažiuosiantis studijuoti, tad turės sukti makaulę ir kur prasimanyti pinigų.

„Tai jam bus puiki treniruotė prieš gyvenimo varžybas“, – teigė vyras.

Vis tik vienareikšmiškai atsakyti į klausimą – automobilis yra būtinybė ar prabanga – neįmanoma. Gyvenantiems užmiestyje, ko gero, jis – būtinybė. Bet vos už kelių šimtų metrų nuo mokyklos gyvenantiems moksleiviams tai – tikra prabanga. O tretiems automobilis galbūt ir išbandymas, einant savarankišku gyvenimo keliu. Nepaisant visko, automobilį galima laikyti net prabangos ar pasipuikavimo simboliu. Prabanga tai ar būtinybė, turėtų nuspręsti kiekvienas moksleivis prieš įsigydamas transporto priemonę. 

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".