Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Nuomonės

Nagingų Šiaulių kalvių aptaisytos Palangos Birutės parko rožės dar poniškiau kvepės

Nagingų Šiaulių kalvių aptaisytos Palangos Birutės parko rožės dar poniškiau kvepės

Praėjo vos aštuoneri metai, kai pusmetį vyniojausi darbininko pareigose su grėbliais, kastuvais, karučiais, žemaičių karneliu vadinamu Palangos botanikos parko takais, vos aštuoneri nuo 2006-ųjų, o pokyčių – vienu mažu karneliu nebepaveši, jau net gero „gruzoviko“ neužtektų. Labai šviesi darbinė patirtis. „Trydmolį dėk“! – Motinos dienai auštant, apžavėtas naujų, grakščių, profesionaliai ir sąžiningai, kantriai kalvių iš Šiaulių krašto padarytų metalinių grafų rozariumo teritorijos aptvarų prisiminiau man vadovavusios laikinosios tuomet „gėlių gaspadinės“ komandas, didžiajame reprezentaciniame parko rožyne, kai reikėjo kuo skubiau 2006 metų gegužę paruošti naujų rožių kerams. Vis kalbės tie grubažodžiai, lyg danties gręžimas: „Trydmolį dėk!“ Nemėgstu gyvenime nei botago, nei komandų, bet gerbiu protingai, pareigingai drausminančią, blaivią bet kurio žmogaus, sąžiningai tarnaujančio bendram tikslui ir rezultatui nuomonę. Blaivią! O mano „vadovė“ parko rožyne kasdien pradėdavo „Miksu“, užbaigdama „Iksu“, ji dažnai trenkė alumi ir cigarečių „dustu“. Be to našlė niršo, kad aš ryžtingai atsiriboju nuo panašios „saviveiklos“, todėl „sau leido“, patraukusi „Mikso“ tiesiai iš buteliukų, parėkauti ant manęs, Mikučio, Valdžio...

Praėjo vos aštuoneri metai, kai pusmetį vyniojausi darbininko pareigose su grėbliais, kastuvais, karučiais, žemaičių karneliu vadinamu Palangos botanikos parko takais, vos aštuoneri nuo 2006-ųjų, o pokyčių – vienu mažu karneliu nebepaveši, jau net gero „gruzoviko“ neužtektų. Labai šviesi darbinė patirtis. „Trydmolį dėk“! – Motinos dienai auštant, apžavėtas naujų, grakščių, profesionaliai ir sąžiningai, kantriai kalvių iš Šiaulių krašto padarytų metalinių grafų rozariumo teritorijos aptvarų prisiminiau man vadovavusios laikinosios tuomet „gėlių gaspadinės“ komandas, didžiajame reprezentaciniame parko rožyne, kai reikėjo kuo skubiau 2006 metų gegužę paruošti naujų rožių kerams. Vis kalbės tie grubažodžiai, lyg danties gręžimas: „Trydmolį dėk!“ Nemėgstu gyvenime nei botago, nei komandų, bet gerbiu protingai, pareigingai drausminančią, blaivią bet kurio žmogaus, sąžiningai tarnaujančio bendram tikslui ir rezultatui nuomonę. Blaivią! O mano „vadovė“ parko rožyne kasdien pradėdavo „Miksu“, užbaigdama „Iksu“, ji dažnai trenkė alumi ir cigarečių „dustu“. Be to našlė niršo, kad aš ryžtingai atsiriboju nuo panašios „saviveiklos“, todėl „sau leido“, patraukusi „Mikso“ tiesiai iš buteliukų, parėkauti ant manęs, Mikučio, Valdžio...

„Ė, tu, ne tap kasi!“ – šaukė ant Mikučio. „Trydmolį greičiau dėk, kur vadalojies“ – siuntė komandas man, o aš kasiau duobes, purškiau kerus chemikalais, tik šypsojausi savyje, o vėliau su vyrais juokėmės. Nes šventai, greit ir moraliai vykdau tik moralių viršininkų nurodymus, o jeigu... „Koroče tipo – neaiškink, nečirškėk“. „Klausau, bet ne visad skubu įvykdyt...“

Pasitaikė sutikti panašių latraujančių kolegių ir Palangos žurnalistiniuose „arimuose“, net redakcijose, ypač – 2002-2005 metais. Kad jas kur perkūnas, kaip tos palaidburnės nervus apkramtė. „Gaila. Gėda. Graudu“, – kolektyvo Ganyklų gatvėje moralinę atmosferą tuomet taikliai apibūdino pavydėtinai inteligentiška, pavyzdingo moralumo bendradarbė ir mūsų kaimynė, šviesaus atminimo mokytoja Danutė Nazarovienė, tarp kurios giriamų mokinių – ją ir šiandien labai tebegiriantis besišypsantis „kaklaraištis“ ir tarybos narys mūsų Nerijus Stasiulis.

Bet grįžkime į Palangos „Didįjį rožyną“ ir Europoje unikalų parką. Ne nuoskaudas šiuo tekstu rūpi atskleisti. Per kantrų kolektyvinį darbą ateinančiais kasmet į Birutės parką teigiamais pokyčiais ir akcentais, kurių, – girdėjau 2007 metų rugsėjo viduryje Belgijoje! – Palangai pavydi net daug Briuselio gyventojų. Unikalus variantas: miško – parko – vandenų – dangaus ir žmonių vienybė. Fantastika. Čia pailsi net dirbdamas, nes kuriantys darbai yra protilsis. Nepaisant to, kad, pasak buvusio parko darbininko Andriaus Razmaus, tokios pat žiedadulkės nugula ne tik ant darbinių batų, bet užgula ir plaučius.

Palangiškių parkas yra enciklopediniame leidinyje „1001 pasaulio parkas“. Čia nepaprastą postūmį suteikė projektiniai Europos Sąjungos pastarųjų metų pinigai. Kaip daug už juos sutvarkyta! Takai, vandentiekis, apšvietimas, parterių gėlynai, na, ir net metaliniai vartai, tvorų ažūrai, mūsų inkliuzinio Rožyno metaliniai „kardeliai“. Svečiai tai pastebi, vertina. Parko 103 ha teritoriją, kurią „apsiuva“ 18 km takų-takeliukų. Gintaro muziejaus – Europos seniai vertų, Tiškevičių rūmų ir kiemų XXI amžiaus II-ojo dešimtmečio esminės renovacijos. Ne makiažo. Atkūrimo, kuris įmanomas tik sveikai, laisvai gyvenančioje ir kuriančioje Lietuvos valstybėje. Čia dera garbingai padėkoti valstybiškąjį žvilgsnį išsaugojusiems Birutės parko ir Gintaro muziejaus kolektyvams, Palangos Garbės piliečiui R. Budriui, LR Seimo nariui P. Žeimiui, taip pat Palangos miesto savivaldybės administacijai, jau (pagaliau!) dirbančiai „romietiškuoju“ principu – „Urbi et orbi“ („Miestui ir pasauliui“). Galvojant apie ateitį, ką ras čia būsiantieji po mūsų – 2050-2100-iaisiais metais ir dar toliau, nes vargu, ar net psichomatinio skyriaus ligoniai dar patikėtų religinių-partinių verslininkų prognozuojama „Pasaulio pabaiga“. Bent aš asmeniškai tikiu Kosmoso, Kūrinijos amžinumu.

O mes... irgi – nevaidinkime senių, surenkime sau (kad ir šiandien!) žygį-atrakciją „Palangos žiedo kilometrai“. Perėję Birutės parką, stabtelėkime ties būsima Koncertine arena, tada Rąžės ar Vasario 16-osios gatvėmis, paėjėkime iki statomos Autobusų stoties, tada – iki Vydmantų-Valteriškės viaduko, tada... Sveikata.

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite