Prieš patyčias: prie visoje šalyje vykstančios veiksmo savaitės „Be patyčių 2014“ aktyviai prisijungė ir Palangos miesto Prevencijos poskyrio pareigūnai. Pareigūnai dalyvavo Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos organizuotame posėdyje, kurio metu su mokyklų atstovais aptarė situaciją mokyklose, kokios patyčių formos vyrauja, kaip atpažinti vaiką, kuris gali būti patyčių auka arba jų iniciatorius.
Policijos pareigūnai Pradinės mokyklos, Palangos reabilitacinės ligoninės „Gintaras“ ir lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ auklėtiniams pristatė patyčių sąvoką, galimas jos formas, vietas, kuriose vyksta patyčios. Siekiant, kad kuo dagiau vaikų ne tik išgirstų, bet ir pamatytų, kaip vyksta patyčios, kaip šį reiškinį atpažinti, pareigūnai vaikams parodė video filmus „Mitas: skųstis – kvaila“, „Nekentėk tyloje“, „Neskatink smurto, netoleruok patyčių“.
Po peržiūrų vyko diskusijos, aptarimai. Priemonės metu vaikai paraginti netylėti, jeigu jų aplinkoje vyksta patyčios, o apie tai kalbėti, informuoti suaugusius asmenis, padėti vieni kitiems.
Merų rinkimai: daugiau nei trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje turėtų būti įteisinta galimybė miestų ir rajonų savivaldybių merus rinkti tiesiogiai. Tokiai idėjai nepritaria vos 8 proc. piliečių, rodo kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos gyventojų nuomonių apklausos rezultatai.
Likusieji 16 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Paprašyti įvardyti pagrindinius tiesioginių merų rinkimų privalumus, dauguma respondentų (42 proc.) pažymėjo, kad tokie rinkimai padidins miestų ir rajonų vadovų atsakomybę prieš rinkėjus. 23 proc. apklaustųjų nuomone, merus pradėjus rinkti tiesiogiai, sumažės užkulisinių partijų susitarimų formuojant vietinę valdžią. 16 proc. respondentų pabrėžė, kad tiesioginių merų rinkimų atveju miestų ir rajonų vadovai turėtų daugiau galių, todėl sėkmingiau spręstų gyventojų problemas. 12 proc. mano, jog pagerėtų miestų ir rajonų valdžios darbo kokybė, dar 6 proc. yra įsitikinę, kad vietos valdžios lygmenyje atsirastų daugiau demokratijos.
Valdančiosios koalicijos politinė taryba yra pritarusi, kad įstatymo pakeitimai būtų svarstomi Seimo pavasario sesijoje.
Partijos: Vyriausybė vėl svarstys pataisas, kurios leistų steigti partijas ir būti jų nariais ne tik Lietuvos piliečiams. Pagal Teisingumo ministerijos siūlymą, Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, kurie nėra Lietuvos piliečiai, turėtų turėti lygias galimybes su Lietuvos piliečiais visapusiškai pasinaudoti savo teise dalyvauti politinėje veikloje ir per rinkimus būti išrinkti į Europos Parlamentą arba vietos savivaldos tarybas. Ministerija siūlo, kad pataisos įsigaliotų nuo gegužės.
Panašias pataisas Vyriausybė Seimui jau buvo pateikusi pernai, bet parlamentas joms nepritarė, nors Lietuva yra gavusi oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros.
Pasak Europos Komisijos, Lietuvos pilietybės neturintys asmenys, ketinantys tapti kandidatais vietos savivaldos ar EP rinkimuose, rinkimų procese atsiduria nepalankioje padėtyje, palyginti su kandidatais, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Lietuvos EP nariu gali būti renkamas Lietuvos pilietis ar kitas nuolat gyvenantis Lietuvoje ES valstybės narės pilietis, kuris rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 21 metų ir kuris nėra kandidatu į EP kitoje ES valstybėje narėje.
Savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų. Rinkimuose dalyvauti gali ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir kitų valstybių piliečiai, turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
„Palangos tilto“, Palangos PK, ve.lt inf.




Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.