Nekintančius paveldo objektus jaunieji menininkai išsaugo savo darbuose

Savaitgalį Palangoje, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo minimos Europos paveldo dienos, šiemet gavusios pavadinimą „Kultūros paveldas ir bendruomenės“. Į jas aktyviai ne pirmus metus įsitraukė ir jaunieji palangiškiai, besimokantys Palangos S. Vainiūno meno mokyklos. Jaunieji menininkai su mokytojais prie vilų „Mahorta“ bei „Buršteinas“ organizavo rudens plenerą ir darbų parodą „Paveldas, menai ir pramogos“. O Šventojoje traukta į žygį „Šventuoju pajūrio žiedu“, kurio metu aplankytos šventos vietos.

Primena atsigręžti į tai, kas svarbu
Jaunieji menininkai netradicinėmis formomis (per meninę raišką) turėjo galimybę pristatyti iki šių dienų išlikusius kultūros paveldo objektus. Vilos „Mahorta“ verandoje muzikinius pasirodymus taip pat atliko meno mokyklos auklėtiniai.
„Mūsų mažieji dailininkai į Europos paveldo dienas įsiliejo palengva – pirmiausia jie buvo pakviesti į ekskursiją, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė pristatė vaikams žemėlapį, kuriuo vadovaudamiesi aplankėme kultūros paveldo objektus. Vaikai piešė objektų eskizėlius. Ir nors mūsų mokiniai puikiai įsiliejo į Europos paveldo dienų renginius, visgi mūsų mokykla nuo seno jau turi tradiciją rengti rudens plenerą ir darbų parodą. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie skatinimo atkreipti dėmesį į mūsų paveldą, jį būtina saugoti ir vertinti, todėl šios dienos labai reikalingos“, – kalbėjo Palangos S. Vainiūno meno mokyklos Dailės skyriaus mokytoja Dovilė Oškinytė, pasidžiaugusi, kad renginį šiemet paįvairino ir S. Vainiūno meno mokyklos muzikuojantys mokiniai, parengę keletą muzikinių pasirodymų.
Dėkingi S. Vainiūno meno mokyklos mokytojai ir mokiniai buvo Vilniaus universiteto bendruomenei, padėjusiai jiems įsigyti reikalingų priemonių piešti ir kitaip vaizduoti vertingus Palangos objektus.

Piešiniai nesensta
Šiemet vaikai buvo susitelkę ties dviem vilomis – „Mahorta“ ir „Buršteinu“, tačiau ankstesniais metais jie stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į senstantį „Anapilį“. Po šios „gelbėjimo operacijos“ liko nemažai piešinių, kurie, kaip pabrėžė mokytojai, nesensta ir laikui bėgant vis bus galima eksponuoti. Laimei, „Anapilio“ gelbėti jau nebereikia, jis jau atnaujintas.
„Įamžinti paveldosauginiai objektai dvelkia amžinybe, tokie piešiniai net ir po šimto metų ištraukti iš palėpių atvaizduos tai, kas saugotina, kas stovi šimtus metų. Kai piešėme senąsias vilas, mokiniai domėjosi, o kiek gi metų šioms viloms. Tad pasidomėjome: pavyzdžiui, vila „Mahorta“ pastatyta apie 1900-uosius metus“, – įspūdžiais dalijosi viena iš plenero organizatorių D. Oškinytė.
Kalbinti vaikai, patogiai įsitaisę pasirinktose vietose su pieštukais ar kitomis priemonėmis rankose, tikino, kad piešti jiems visiškai nesunku, netgi labai patinka, kai mato gyvai piešiamą objektą. „Mūsų piešiama vila sudėtinga, reikia daug detalių pavaizduoti, bet įdomu“, – teigė entuziastingai nusiteikę dešimtmečiai Jūra, Marija ir Julius Kristupas.

Įamžino Būtingės bažnyčią
O Šventojoje organizuotas žygis „Šventuoju pajūrio žiedu“. Palangos Šventosios pagrindinės mokyklos bendruomenė (mokytojai, mokiniai ir darbuotojai) ir kiti Šventosios gyventojai bei svečiai turėjo galimybę aplankyti keturias šventas vietas – Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčią, bažnytvietę prie Žemaičių alkos, Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės koplyčią, Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią. Žygio dalyviams objektus pristatė jų valdytojai.
Vėliau Šventosios pagrindinėje mokykloje buvo pristatyta mokyklos ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą lankančių šventojiškių vaikų paroda „Mūsų kultūros paveldo objektai“. Antano Valiuškos alėjoje (šalia Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios) ir galutinėje stotelėje – Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje veikė istorinių fotografijų ir projekto „Šventosios žemės atminties ženklai“ dailės darbų parodos.
„Šiemet piešėme Būtingės bažnyčią. Vaikams puikiai sekėsi“, – pasidžiaugė dailės mokytojai Petras Baronas ir Audronė Bukauskienė. Pasak menininko, vaikams paveldo objektus piešti nebuvo sunku, jie jau įgudę, nebėra susikaustę, tad išmokus pirmuosius žingsnius, tampa nebesunku bet ką vaizduoti.
Šį S. Vainiūno meno mokyklos rudens plenerą ir darbų parodą be minėtų mokytojų organizavo ir Danguolė Baravykienė, Lendrūna Moncevičienė, Ineta Šypalė, mokanti vaikus keramikos pagrindų.