„Nematoma galerija“ Palangoje: Audroniaus Žemgulio paroda „Tik susitikus“

Parodos pavadinimas kalba apie fotografiją kaip susitikimą – su žmogumi, vieta, šviesa, laiku ir pačia fotografine medžiaga. Vaizdas čia nėra vien tikrovės atvaizdas. Jis atsiranda iš daugybės aplinkybių, kurių neįmanoma iki galo numatyti ar kontroliuoti.

Audroniaus Žemgulio fotografijose atsiveria skirtingi pasauliai: miesto architektūra, žmonių figūros, pajūrio kraštovaizdžiai, gamtos fragmentai ir kasdienybės situacijos. Vieni vaizdai primena iš praeities sugrįžusius dokumentus, kituose tikrovė praranda įprastą apibrėžtumą – ją perkuria šviesos paklaidos, fotografinės medžiagos faktūra ir atsitiktinumas. Fotografijose svarbu ne tik tai, kas pavaizduota, bet ir tai, kaip pats vaizdas atsiranda. Šviesos pėdsakai, netolygumai, cheminės reakcijos ir medžiagos savybės tampa savarankiškais vizualinės kalbos elementais. Fotografija čia ne tik liudija tikrovę, bet ir atskleidžia savo pačios atsiradimo istoriją.

Audroniaus Žemgulio kūryboje fotografija priartėja prie alchemijos. Menininkas daug laiko praleidžia tyrinėdamas senąją fototechniką, eksperimentuodamas su fotografinėmis medžiagomis, cheminiais procesais ir istoriniais ryškinimo būdais. Jo dirbtuvė primena savotišką alchemiko laboratoriją, kurioje šviesa, chemija, laikas ir atsitiktinumas kartu dalyvauja kuriant atvaizdą. Fotografas dirba su didelio ir vidutinio formato kameromis, sausos emulsijos stiklo negatyvais, šlapio kolodijaus technika ant stiklo ir metalo plokštelių, fotografiniu popieriumi bei tradicinėmis fotojuostomis. Kartais tenka iš naujo atrasti primirštus ar menkai pažintus fotografijos procesus, eksperimentuoti su medžiagų savybėmis, ieškoti tinkamų cheminių reakcijų ir susitaikyti su tuo, kad galutinis rezultatas ne visuomet nuspėjamas. Tokia kūryba reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir smalsumo, kantrybės bei pasirengimo priimti tai, kas atsiranda savaime. Netikėti rezultatai, technologinės paklaidos ar nesėkmingais laikomi bandymai gali atverti naujas vaizdo galimybes.

Šioje kūryboje ypatingą reikšmę įgyja lėtumo ir laiko fenomenas. Audronius Žemgulis neskuba. Fotografijos atsiradimas jam nėra momentinis veiksmas, pasibaigiantis nuspaudus fotoaparato mygtuką. Tai ilgas, kartais sunkiai prognozuojamas procesas, kuriame svarbūs pasiruošimas, laukimas, eksperimentas ir pats fotografinių medžiagų virsmas. Laikas čia tampa ne tik fotografijos tema, bet ir jos kūrimo sąlyga. Jis veikia chemines reakcijas, keičia medžiagas, lemia atvaizdo atsiradimą ir palieka savo pėdsakus fotografiniame paviršiuje. Šis lėtumas persikelia ir į pačius kūrinius – jie nesiekia akimirksniu perteikti informacijos, veikiau kviečia sustoti, įsižiūrėti ir patirti vaizdą. Fotografija tampa savotišku pasipriešinimu šiandien įprastam vaizdų greičiui ir nuolatiniam jų vartojimui. Čia svarbus ne vaizdų kiekis, o kiekvieno jų atsiradimo unikalumas.

Parodos pavadinimas „Tik susitikus“ apibendrina šią kūrybinę laikyseną. Vaizdas atsiranda tik susitikus skirtingoms sąlygoms: šviesai ir šviesai jautriai medžiagai, tikrovei ir fotografo žvilgsniui, technologijai ir atsitiktinumui. Tačiau fotografijos istorija nesibaigia jos sukūrimu – dar vienas susitikimas įvyksta tarp vaizdo ir žiūrovo. Kiekvieną kartą fotografija gali būti suvokiama kitaip, nes keičiasi laikas, aplinka ir pats žiūrintysis. Taip fotografija tampa ne užbaigtu tikrovės liudijimu, o nuolat atsinaujinančiu santykiu tarp to, kas buvo, ir to, kas patiriama dabar.

„Nematomos galerijos“ kontekste Audroniaus Žemgulio fotografijos patiria dar vieną transformaciją. Materialūs, kartais vienetiniai analoginės fotografijos atvaizdai perkeliami į skaitmeninį formatą ir trumpam sugrąžinami į šviesą projekcijų pavidalu. Čia atsiskleidžia savotiškas paradoksas: fotografijos, kurių atsiradimui menininkas skiria daug laiko, projekcijoje egzistuoja vos akimirką. Ilgas, kantrybės ir eksperimentų reikalaujantis kūrybos procesas susitinka su trumpalaike vaizdo regimybe. Šviesa, kadaise palikusi pėdsaką fotografinėje medžiagoje, dabar vėl tampa šviesa, kuri trumpam pasirodo Palangos pajūrio erdvėje ir išnyksta. Tai tarsi atvirkštinis alcheminis procesas – šviesa virsta materija, o materija vėl sugrįžta į šviesą. Šiame virsme susitinka fotografijos praeitis ir projekcijos dabartis, materialumas ir nematerialumas, ilgai trunkantis kūrimas ir trumpalaikis patyrimas.

„Tik susitikus“ – tai paroda apie vaizdo atsiradimo paslaptį, lėtumo vertę, laiko pėdsakus ir nepakartojamą susitikimo akimirką. Apie fotografiją, kurioje svarbu ne tik tai, ką matome, bet ir nematomas procesas, dėl kurio apskritai galime pamatyti.

„Nematoma galerija“ – tai meno projektas, kuriame atsisakoma tradicinės parodų erdvės, o meno kūriniai trumpam įsikuria miesto ir gamtos aplinkoje, virsdami šviesos projekcijomis. Projekto idėja artima prancūzų filosofo Maurice’o Merleau-Ponty veikale „Matoma ir nematoma“ plėtojamai minčiai, kad regimybė ir neregimybė nėra viena kitą paneigiančios priešybės – jos nuolat persipina mūsų pasaulio suvokime. Tai, kas matoma, visuomet turi ir nematomąją pusę, kuri atsiveria per patirtį, atmintį ir vaizduotę.

Audroniaus Žemgulio fotografijos šią mintį atskleidžia per patį vaizdo atsiradimo procesą. Žiūrovas mato fotografiją, tačiau nemato ilgo jos kūrimo laiko, cheminių reakcijų, eksperimentų ir atsitiktinumų, kurie nulėmė galutinį atvaizdą. Tai, kas lieka nematoma, yra ne mažiau svarbu už patį regimą vaizdą. Palangos pajūris tampa dar vienu šio susitikimo dalyviu. Jūros artumas, tamsa, atvira erdvė ir kintančios aplinkos sąlygos suteikia fotografijoms naują mastelį bei patyrimo galimybę. Čia nelieka įprastos ribos tarp kūrinio ir aplinkos – vaizdas egzistuoja kartu su vieta, laiku ir žiūrovu. Pasibaigus projekcijai, fotografijos išnyksta iš regimos erdvės nepalikdamos fizinio pėdsako, o galerija vėl tampa nematoma. Tai menas, kuris trumpam pasirodo ne tam, kad išliktų, bet tam, kad būtų patirtas.

Audronius Žemgulis – Klaipėdoje kuriantis fotografas, savo kūryboje tyrinėjantis istorines analoginės fotografijos technologijas, fotografinių medžiagų savybes ir alternatyvius vaizdo išgavimo būdus. Ypatingą vietą jo praktikoje užima XIX amžiuje atsiradusi šlapio kolodijaus technika, leidžianti kurti fotografinius atvaizdus ant stiklo ar metalo plokštelių. Menininkas fotografuoja įvairių istorinių laikotarpių kameromis, tarp jų „Kodak Panoram 4B“, „Vageeswari“, „Donchev“, „Deardorff“, „Hasselblad“, „Pentax 6x7“, „Speed Graphic“ ir kitomis. Ypatingą vietą tarp jų užima Prancūzijoje pagaminta didelio formato studijinė „Gilles Faller“ kamera – paties fotografo teigimu, seniausia Lietuvoje vis dar naudojama tokio tipo kamera. Ja Audronius Žemgulis tebefotografuoja ir šiandien. Jo kūryba neatsiejama nuo nuolatinio eksperimentavimo, istorinių technologijų pažinimo ir lėto, kruopštaus darbo su fotografine medžiaga. Menininko kūryboje susipina portretas, architektūrinė fotografija, kraštovaizdis ir eksperimentinis vaizdas. 2025 m. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre pristatyta jo paroda „Šviesos ir laiko atvaizdai“. Fotografas taip pat rengia kūrybines dirbtuves, supažindinančias visuomenę su istorinėmis fotografijos technologijomis.

Projektas: „Nematoma galerija“

Menininkas: Audronius Žemgulis

Paroda: „Tik susitikus“

Data ir laikas: 2026 m. lapkričio 14 d., 20 val.

Vieta: šalia Palangos tilto

Organizatorius: asociacija „Kūrėjų sąjunga“

Parodos architektas: Vladas Balsys

Projektą finansuoja: Palangos miesto savivaldybė