Į Lietuvos kultūros sostinės 2013 – Palangos – kultūrinį gyvenimą originaliai įsiliejęs kurorto jaunimas, „Palangos stalo“ šventės metu palangiškiams ir svečiams pristatęs jaunųjų miesto bendruomenės narių pajėgomis išleistą laikraštį „Aš esu kultūra“, ties tuo nesustojo. Praėjusių metų pabaigoje dienos šviesą išvydo antrasis šio laikraščio numeris, kuriame – daug išties dėmesio vertų publikacijų. „Palangos tilto“ skaitytojus jau supažindinome su dviem straipsniais, kuriuose nagrinėtos moksleivių savivaldos bei savanorystės problemos bei pasakota apie savivaldą bei savanorių judėjimą Palangoje.
Šiandien jūsų dėmesiui pateikiame Gabrielės Girininkaitės mintis apie tai, turėtų ar neturėtų dirbti nepilnamečiai. Šio mintys išdėstytos straipsnyje „Ar tikrai nepilnamečiai neturėtų dirbti ? Gal tai tik dar vienas žingsnis į ateitį?“
Kasdien vis dažniau ir dažniau pastebime nepilnamečius, dirbančius įvairiausius darbus - pradedant kasininkais parduotuvėse ir baigiant pagalbininkais statybose. Įstatymai oficialiai neleidžia dirbti nepilnamečiams, o jeigu leidžia, tai ne visu etatu ir su ne pilnu darbo atlyginimu.
Šiais laikais jaunuoliai savo noru eina dirbti, nes nori būti nepriklausomi nuo tėvų, turėti savų pinigų, įgyti patirties ar savarankiškumo. Ar tai tikrai yra blogai? Atlikome apklausą ir pasikalbėjome su keliais nepilnamečiais piliečiais, kurie dirba atostogų, o kartais ir mokslo metų metu.
Domantė Vasiliauskaitė - mergina, kuri labai domisi fotografija, fotografuoja renginius, įvairias šventes, gamtą ir daro asmenines fotosesijas. Bet nuo ko ji visą tai pradėjo? Mergina sutiko mums papasakoti apie savo užsiėmimo pradžią. „Domėtis fotografija pradėjau prieš 3 metus, paskatinta buvusios savo geografijos mokytojos Danutės Vasiliauskienės. Ji mane skatino fotografuoti, dalyvauti įvairiuose konkursuose. Tai turėjo įtakos mano laimėjimams respublikiniuose fotografijos konkursuose, taip pat buvau apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos diplomais, ir dar visai nesenai tapau laureate Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro surengtame konkurse. Prieš daugiau nei metus fotoaparatą man padovanojo tėvai, tai buvo ilgai laukta dovana. Tada dar nemaniau, kad jis gali atnešti ne tik malonumą, bet ir naudą. Fotografijos dar nenoriu vadinti darbu, tai daugiau malonumas, už kurį gaunu atlygį. Už uždirbtus pinigus perku fotografijos įrangą, kurios kuo toliau, tuo labiau reikia, taip pat pinigų lieka visoms kasdieninės išlaidoms ir kelionėms. Manau, tai galėtų būti mano svajonių profesija ateityje. Be fotografijos taip pat turiu labai daug kitų užsiėmimų, bet man jie netrukdo – dažniausiai fotografuoju savaitgaliais.“
Taigi, Domantė investuoja į savo ateitį nuo pat pirmų dienų, stengiasi dirbti ir turėti savų pinigų, įgyti patirties.
Kiekvienas įmonės vadovas, ieškodamas naujų darbuotojų, ieško tik geriausių ir patyrusių specialistų, todėl jaunoji karta dažniausiai neturi progos įgyti tam labai reikiamos patirties, praktikos, išmokti daryti vieną, ar kitą darbą, suprasti pinigų svarbą ir vertę mūsų gyvenime. Dažnai girdime, kad paaugliai dirba pas savo tėvus, nes pas svetimus žmones yra sunku įsidarbinti, per mažas atlyginimas, blogos darbo sąlygos. Todėl dažnai nepilnamečiai dirba savo giminaičių įmonėse, nes tokiu būdu jie gali daugiau užsidirbti, padėti šeimai, jaučia atsakomybę už tam tikrą darbą ir įgauna daugiau.
Pakalbinome dar vieną merginą, vardu Karolina. Karolina mano, jog darbas mokslams nekenkia: “Kadangi, tėvai turi mažą verslą padedu jiems. Pagrindinis mano darbas vasarą - prekiauti duona, bet dirbu ir per mokslo metus: prieš Kalėdas savaitgaliais kepykloje. Mano mokslams darbas tikrai nekenkia, nes dirbu tik kai turiu laisvo laiko. Kodėl dirbu? Pirmiausia noriu padėti tėvams, kita priežastis - didesni dienpinigiai. Negaliu žiūrėt į tokius bendraamžius, kurie per vasarą sėdi tėvams ant sprando, galbūt šiems tinginiams būtų neprošal tiek daug netupėti prie kompiuterių ir asmeninės reikmėms užsidirbti patiems.”
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.