Netoliese stūkso bažnyčia, kuriai dovanų negailėjo ir palangiškiai

Kretingos rajone esančiuose Kūlupėnuose stūkso visai jaunutė bažnyčia, į ją parapijiečiai pirmą kartą rinkosi vos kiek daugiau nei prieš trejus metus. O šios bažnyčios nė nebūtų, jeigu ne susitelkusi bendruomenė, troškusi savos bažnyčios ir tie, kurie padėjo įgyvendinti viziją. Ne visi galbūt žino, kad prie šios bažnyčios gerokai prisidėjo ir palangiškiai: architektas Leonas Laimutis Mardosas suprojektavo bažnyčią, o kurorto menininkė Gražina Oškinytė-Eimanavičienė sukūrė stacijas. Kartu su architektu nuvykome pasižvalgyti, kaip prijaukinta parapijiečių bažnyčia atrodo šiandien.

Palangiškių indėlis
Architektas L. Mardosas pasakojo, jog viskas prasidėjo nuo to, jog jis tuometiniam Telšių vyskupui Antanui Vaičiui, prieš keletą metų iškeliavusiam Anapus, užsiminė, jog norėtų kokią koplytėlę suprojektuoti, o už tai jis neims nei cento, tiesiog nori padovanoti. „O man vyskupas tada ir sako: va, Kūlupėnuose bažnyčią projektuok. Nu ką, apsidžiaugiau, ėmiausi darbo“, – pasakojo L. Mardosas.
Kadangi kuriant bažnyčią būta ne vieno klebono, susidurta su skirtingomis nuomonėmis. „Pavyzdžiui, aš suprojektavau, jog būtų apačioje 100 sėdimų vietų, o ir balkone – dar 40. Tačiau buvau sulaukęs pasipriešinimo, neva balkono bažnyčiai visai nereikia. Galų gale priėjome vieningo sprendimo: balkonas visgi liko. Apgalvojau, jog bažnyčia neturėtų būti perkrauta, tad numačiau minimalistinį stilių“, – kalbėjo architektas.
Ir išties, bažnyčia jauki, tarsi kvėpuojanti, užburianti savo vitražais ir unikaliomis stacijomis. Beje, jas sukurti L. Mardosas paskatino palangiškę menininkę G. Oškinytę-Eimanavičienę. „Iš pradžių ji sutiko, po kurio laiko atsisakė, nes nekilo minčių, bet galiausiai ji ėmėsi darbo. Puikiai gavosi“, – džiaugėsi dar vienos kraštietės prisidėjimu kuriant bažnyčią architektas.
„Labai gerai, jog bažnyčia nėra apkrauta įvairiais paveikslais. Esama tokių bažnyčių, kur mirus seniems žmonėms, vaikai suneša visus paveikslus į bažnyčias, negi išmesi. Bet tuomet bažnyčia tampa per daug perkrauta, lyg sandėlis, kur nebelieka oro net įkvėpti. Mano manymu, bažnyčia turi būti atviresnė, laisvesnė“, – pastebėjimą išsakė maloniai priėmusi bažnyčios tvarkytoja Irutė.
Palangiškis architektas galiausiai suteikė bažnyčiai ir vardą. „Mintis šovė galvon, kadangi netoliese yra buvusi Motiejaus Valančiaus gimtinė, kodėl gi bažnyčios nepavadinus jo vardu. Tad taip buvo ir padaryta. Aš tapau tarsi dar ir bažnyčioskrikštatėviu“, – šypsojosi architektas.

Bendromis pastangomis
Iki 1996 metų Kūlupėnai buvo Kartenos parapijos filija, aptarnaujama Kartenos klebono. 1996 m. aptarnavimas pavestas Kalnalio klebonui E. Jurgelevičiui. Jo dėka 1997 m. kovo 3 d. LR Teisingumo ministerijoje Kūlupėnų parapija įregistruota religine bendruomene, sutvarkyti visi žemės sklypo, kurį bažnyčios statybai padovanojo kūlupėniškės Darata ir Jadvyga Drakšienės, įregistravimo dokumentai, padarytas žemės sklypo detalusis planas.
Kūlupėnų bažnyčia pradėta statyti jurbarkiečiui Zigmantui Bartkui paaukojus 100 tūkst. litų. „O kai jau buvo imtasi konkrečių veiksmų, tuomet žmonės suprato, kad bažnyčia tikrai atsiras, tai nebus vien kalbos, tuomet jie mielai prisidėjo“, – pasakojo L. Mardosas.
2003 metais buvo padarytas architektūrinės dalies projektas ir pamatų konstrukciniai brėžiniai. Architektūrinę dalį dovanojo palangiškis architektas L.Mardosas. Architekto pasiteiravus, kokios emocijos kyla, šiandien regint jau lankomą bažnyčią, jis sakė, kad labai simboliška jo gyvenime, kad paskutinis darbas buvusi bažnyčia. „Pradėjau nuo mokyklų, mano pirmieji projektai buvo būtent mokyklų, o paskutinis – bažnyčios“, – sakė jis.
2004 metais gautas pamatų statybos leidimas. 2006 m. liepos 17 d. pradėta bažnyčios pamatų statyba. Bažnyčios kertinis akmuo rugpjūčio 12 dieną iškilmingai pašventintas Telšių vyskupo J.E. Jono Borutos SJ. Šventindamas kertinį akmenį J.E. vyskupas parapijai suteikė apaštalo Motiejaus vardą.
2007 m. gautas bažnyčios pastato statybos leidimas. Pradėti statybos darbai. 2009m. rudenį baigti pagrindiniai mūro darbai. 2010m. vasarą pradėtas dengti stogas. Kitais metais baigtas, sutvarkyta vidaus lubų apdaila. 2012 m. ištinkuotos sienos, išbetonuotos grindys. 2013 m. pavasarį pradėti vidaus apdailos darbai. 2014 m. paklota grindų dangą.
Bažnyčios interjerą papuošė vilniečio Broniaus Bružo sukurti vitražai. Bažnyčią puošia vitražas su šv. Motiejaus atvaizdu. Jį dovanojo Kūlupėnuose gyvenusių ir dirbusių pedagogų Adomo ir Janinos Brezgių vaikai, tokiu būdu įamžindami savo tėvų atminimą.
Konkrečios iniciatyvos ėmėsi klebonai Egidijus Jurgelevičius ir Petras Merkūnas, o iš jų perėmė dabartinis klebonas Mindaugas Nausėda.
Liudo Šopausko drožti mediniai kryžiai papuošė bažnyčią: vienas jų įtvirtintas prie altoriaus, o kitas, vadinamasis žegnonės, kabo prieigose. Bažnyčios medinį altorių bei dvi klausyklas sukūrė taip pat kūlupėniškis meistras Antanas Lubys.
Kalnalio meistras Zigmas Bertašius iš akmens plokštės iškalė altoriaus mensą – 1,9 m ilgio ir 0,9 m pločio stalviršį.
Į pirmąsias Šv. Mišias parapijiečiai sukviesti 2014 m. Verbų sekmadienį.
Darbai dar nebaigti, siekiama pastatyti varpinę, kleboniją ir parapijos namus, tačiau tai, kad jau keletą metų stovi bažnyčia, įrodo, kaip daug gali bendruomeniškumas. Parapijiečiai džiaugėsi, jog kiti bažnyčias stato šimtmečiais, o jiems pavyko pastatyti per aštuonerius metus.