Nors „tęstinumas“ Palangoje garantuotas, naujoje Taryboje gali būti nenuobodu

Kai net 41 šalies savivaldybėse kovo 17-ąją čiužėjo rinkėjų biuleteniai – buvo renkami merai, kuriems išrinkti prireikė antrojo rinkimų turo, Palangos meras Šarūnas Vaitkus šypsojosi tarsi laimingas sotus katinas –Palanga (ne) naują valdžią jau turi, o pagal rinkėjų balsų skaičių tiesioginiuose mero rinkimuose nusileista tik Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.
Žinoma, vėl 15 mandatų 21 kėdę turinčioje Taryboje – įspūdingas rezultatas, nors konservatoriams didelės garbės nedaro dvejų jaukų – Akvilės Kilijonienės ir Prano Žeimio – išmetimas rinkėjams. Žinia, jie atsisakė savo mandatų, užleisdami vietą Taryboje kitiems dviems savo bendrapartiečiams pagal partinį sąrašą.
Išties, negalima sutikti: tokia įspūdinga dauguma Taryboje vėl garantuos darbų tęstinumą kurorte, o programa išdėstyta konservatorių žaliojoje knygutėje bus įvykdyta jei ne šimtu procentų, tai didžiąja apimtimi – tikrai.
Beje, kalbant apie ją, konservatoriai liko ištikimi sau – programa yra nuosaiki ir konservatyvi, be grandiozinių užmojų (išimtis – Šventosios uosto atstatymas), ir vėl be PPP, privataus ir viešo sektorių finansų suliejimo įgyvendinant stambius projektus (beje, Palangoje yra įgyvendinti tik du PPP tipo projektai – gerokai mažiau nei kitose savivaldybėse).
Vadinasi, šnekant paprastų žmonių šneka, ką Vaitkus iškaulys iš Skvernelio ar Jonelio – niekas neabejoja kurorto mero lipšnumu ir derybiniais sugebėjimais susitarti – tą ir turėsime čia.
Žinoma, draugiški santykiai su premjeru turinčiu prezidentinių ambicijų – labai gerai, tačiau Palangai vis dar šnairuojant į privatų verslą, vėl teks daugiausiai tenkintis vasaros sugeneruojamu biudžetu.
Kalbant apie naująją Tarybą, Š. Vaitkus turi priežasčių šypsotis ir dėl kitko – joje nebus Eimio.
Kaži ar Š. Vaitkus gyvenime yra kada nors turėjęs didesnę rakštį kaip Eimutis Židanavičius. Aha, liežuvio galą jau niežti – taip ir norisi pridurti, kad teistas, dar ir turguje galimai tvarkėsi pagal savo taisykles.
Ech, ech, negražu, Eimi.
Nors paskutiniais šią kadenciją baigiančios Tarybos darbo metais „Židas“ (taip yra pravardžiuojamas E. Židanavičius kai kurių miesto politikų) buvo labiau panašus į klouną, tempiantį į Tarybos tribūną plastamasinius dramblius ir dovanojantį merui ne tik juos, bet ir bokso pirštines, tačiau jis žodžių į vatą niekada nevyniojo.
O tai jau (ne) demokratinėje Palangoje – pliusas.
Bet, bum, ir dramblių tramdytojo ( E. Židanavičiaus) Taryboje neliko.
Jį po pirmumo balsų perskaičiavimo iš Tarybos išstūmė socialdemokradarbietis Domininkas Jurevičius.
Taip nutikus, laimės ne tiek Š. Vaitkus, bet pati „skysta“ naujosios Tarybos opozicija.
Maža paslaptis, kad išeinančioje Taryboje ji buvo susiskaldžiusi, o menamas E. Židanavičiaus vaidmuo kaip jos lyderio erzino ir Daną Palucką, ir Edmundą Krasauską, ir kitą opozicijos „galiorką.“
Kad Elena Kuznecova, kurorto socialdemokratdarbiečių lyderė, tylomis praleido E. Židanavičiaus, kuri iki šiol buvo jo didžiausia advokatė Taryboje visais klausimais, ir D. Jurevičiaus pirmumo balsų perskaičiavimą, perša mintį, kad ir poniai Elenai jau buvo pabodęs E. Židanavičius, dėl to tyla balsus perskaičiuojant.
Bet spėčiau, kad opozicijai naujoje Taryboje vėl bus sunku sutarti.
Ar nėra jos dvejų atstovių, E. Kuznecovos ir Svetlanos Grigorian, į Tarybą atėjusios pagal socialdemokratų sąrašą, trintis ir varžytuvės dėl lyderystės menkame Tarybos opozicijos kampely tiesiog iš anksto užprogramuotas?
Juolab, kad jeigu ne LSDP skilimas, kurorto socialdemokratai Taryboje greičiausi turėtų keturis mandatus. Kaip savo geriausiais laikais.
Svarbiausia, ar abi partijos sugebės susitarti dėl formalios opozicijos sudarymo? Ar bus tuomet susitarta, kas vadovaus Tarybos Kontrolės komitetui, kuris pagal Tarybos reglamentą priklauso opozicijai?
Gudrus Š. Vaitkus, žinoma, mielai ją matytų nevieningą ir kibirkščiuojančią tarpusavy ir, neabejoju, reikiamu metu šliūkštels samtį benzino didesnei ugniai joje įskelti.
Opozicijos vienybės atveju, S. Grigorian gali išaugti į įdomią, tiesa, kol kas vietinę politikę. Jai sutramdyti straipsnio viename dienrašty, kad Šventojoje ji apžergė keturratį – ne falą! – ir kad jos tėvas verslininkas gviešiasi į probleminį pastatą (beje, Artur Arakelyan, S. Grigorian tėvas, laimėjo teismą dėl jo prieš savivaldybę), gali ir neužtekti.
Tad nors „tęstinumas“ Palangoje yra ir garantuotas, naujoje Taryboje gali būti nenuobodu.