Šiomis dienomis nenutyla telefono skambučiai. Skambina giminės, draugai, pažįstami ir beveik visi teiraujasi, ar skaičiau ,,Palangos tilto“ publikaciją, kurioje užrašytas mano labai gerbiamo mokytojo Algimanto Želvio pasakojimas apie jaunuosius Palangos fotografus.
Kaip gaila, kad mano laikais Palanga neturėjo laikraščio. Iki šiol saugoju Kretingos rajono ,,Švyturio“ laikraščių publikacijas. Koks aš buvau laimingas, kai 1973 metais ten išspausdino pirmąją nuotraukėlę. Būsiu atviras, tai įvykis, nulėmęs mano profesijos pasirinkimą...
Prisipažinsiu, kad su dideliu jauduliu skaičiau šį tekstą apie jaunuosius Palangos fotografus, sugrąžino mane į vaikystės ir jaunystės metus.
Greit bus keturiasdešimt metų, kai baigiau Palangos vidurinę mokyklą. Visus tuos metus tvirtinau ir dabar galiu tai pakartoti, kad mūsų mokykla buvo viena geriausių Lietuvoje, nes čia dirbo fantastiškai geri pedagogai.
Be žinių siekimo, mes galėjome sportuoti, šokti, dainuoti, groti, vaidinti, fotografuoti ir t.t. Niekada nepamiršiu ir legendinio literatų būrelio ir jo sielos J. Brindzos, nuoširdžios ir labai rūpestingos klasės auklėtojos S. Pesienės. Žinoma, nei aš, nei pats mokytojas A.Želvys nesuskaičiuos, kiek jis paaukojo savo laisvalaikio valandų, dienų, norėdamas mus išmokyti fotografijos gudrybių.
Asmeniškai aš labai jaučiau savo mokytojų paramą ir skatinimą tobulėti. Būdamas abiturientu (1975 m.) surengiau pirmąją savo darbų parodą. Ji buvo labai sėkminga. Tapau pačiu jauniausiu Lietuvos fotografijos meno draugijos nariu. Tai ne tik mano sėkmė, tai didžiulis ir mokytojo Algimanto Želvio nuopelnas.
Gaila, kad neturiu skrybėlės, reiks ją nusipirkti. Žingsniuosiu Palangos gatvėmis, sutikęs buvusius savo mokytojus nukelsiu ją ir žemai nusilenksiu. Tai žmonės, kurie verti pagarbos.
O galvoje vis kirba mintis surengti dar vieną parodą savo gimtajame mieste...
P.S. Kaip įrodymą, kad aš ,,tikras“, pridedu nuotraukėlę, kurioje įamžinti mano klasės draugai, tikri palangiškiai.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.