Nuostabi kelionė į lyvių šalį

Pažintinėje kelionėje po Latvijos Respubliką, Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo entuziastai aplankė ne vieną įdomią vietovę, pasisėmė patirties ir siūlys Palangos valdžiai, kad mūsų pastebėjimai būtų pritaikyti mūsų kurorte.
Aplankėme žymiuosius Keveles šaltinius, Jelgavos miestą, legendomis apipintą Puokainių mišką, Salaspils‘o memorialą žymintį Antrojo pasaulinio karo genocido aukų atminimą, tačiau didesniąją kelionės dalį skyrėme Siguldos kurortui bei jo apylinkėms, kurios žinomos kaip turistų lankomiausia vieta Latvijoje. Taigi, liekame nuoširdžiai dėkingi Palangos savivaldybei už finansinę paramą transporto išlaidoms, plius mūsų gerai nuotaikai savitai talkino ir saulėtos rugsėjo dienos, kurios tuo metu buvo tarytum „užsakytos“ puikiosios išvykos poreikiams.
Į dabartinės Siguldos teritoriją dar XII a. pradžioje nukrypo vokiečių feodalų interesai.
Po 1236 metų Saulės mūšio vokiečių įtaka šiame regione jau silpnėjo, o Livonijos ordino dominavimą pakeitusiai Kuršo kunigaikštystei dar kurį laiką pavyko minimaliai atsilaikyti prieš tuometinę carinės Rusijos ekspansiją. Petrui I-jam „kertant langą į Europą“ parūpo iš Kuršo kunigaikštystės išstumti tuo metu įsigalinčią Žečpospolitos kariauną. Ir Siguldos vaizdingos bei sveikatingos apylinkės jau seniai domino rusų aristokratus. Galiausiai po 1887 metų nutiesto geležinkelio, jungusio Rygą su Pskovu, Sigulda pradeda sparčiai vystytis kaip kurortas.    
Siguldos apylinkes vadino Vidžemės Šveicarija, nes niekur Latvijoje nėra tokios vietos, kurioje būtų tiek uolų, skardžių ir upelių.
Tuometinės Siguldos 1928 m. gavusios miesto teises, valdžia priėmė perspektyvų įstatymą, kuriuo buvo nustatyta nuolatinė tendencija išlaikyti miesto-kurorto plėtojimo erdves, išsaugoti gamtos grožio autentiškumą, parkų formavimo aristokratiškumą. Šios šimtametės tvarkos ir dabar skrupulingai laikosi tiek valdžia, tiek visi miestelėnai.
Pavyzdžiui, Livonijos viešbučio, kuriame buvome apsistoję, teritorija bemaž pusę hektaro, tačiau pastatai užima labai santūrią dalį. Už tai kiemo, sodo ir gėlynų skoningu sutvarkymu visi žavėjomės.
Apskritai jų kraštovaizdyje nesijautė perkrauto vaizdo sindromo. Ypač erdviose parkų aikštėse žavėjo skoningai įkomponuotos iškilių asmenybių skulptūros, tarytum simbolizuodamos galingai tebesklindančių jų patriotinių minčių srautą. Kai skulptūra įspraudžiama „kampe“, nesijaučia jos didingumo. Dar liūdniau atrodo, kai šalia skulptūrų parko pavyzdžiui, Vytauto gatvėje, iškyla aplinką šokiruojantis „padėklų parkas“. Toks kontrastas labiau primena įžūlų pasityčiojimą iš profesionalaus meno ir tampa sunkiai suderinamas su „kultūros sostinės“ samprata.
Beje, Sigulda patraukli dar ir tuo, anot mūsų ekskursijos vadovo Andriejaus, kad joje galima nenuobodžiauti visus metus. Čia garsios žiemos sporto bazės: galinga šiuolaikinė ledo rogių trasa, slėniuose net kelios slidinėjimo ir nusileidimo nuo kalnų trasos. Žiemos sporto populiarumo ištakos siekia net 1897 metus, kai buvo nutiesta pirmoji 900 m ilgio trasa su vienu viražu. Dabartinę 1420 m ilgio trasą suprojektavo Leipcigo mokslinis sporto centras, o 1985 m. pastatė Sarajevo firma „Graming“. Čia jau 16 viražų, aukščių skirtumas – 120 m, kur tam tikrose vietose galima pasiekti net 125 km/h greitį. Trasos atidarymas sutapo su žymaus latvių folkloristo Krišjano Baruono 150-osiomis gimimo metinėmis. Sigulda teisėtai didžiuojasi suteikusi galimybes savo miestiečiams broliams Martynui ir Tomui Rubens‘ams tapti ne vieno pasaulinio bobslejaus varžybų čempionais. Belieka dabar tik palinkėti jų intensyvioms treniruotėms ir pilietiškai ambicingam ryžtui tapti olimpiniais čempionais.
Lankantis dar nebaigto Nemirsetos automobilių kempingo komplekse nesunku susidaryti viziją apie šios kurorto dalies klestinčią perspektyvą. Tam tikras turistų srautas duos Palangai ir nemažas pajamas, ir tam tikrą prekybos apyvartą. Čia galima įsitikinti, kad kadaise pasodinti ir išsaugoti medžiai suteikia naujoms statyboms visai kitokią galimybę šiandien formuoti skoningą bei romantišką peizažą, kuris tampa didžiausia vertybe. Tai nuostabi kurorto reklama, užtikrinanti, kad tūlas klientas pasiliks ne tik nakčiai, o ir ilgesniam laikotarpiui – be abejo, jį sudomins viso kurorto viešbučių paslaugos. Reikia manyti, kad atnaujinama vasaros estrada taipogi pritrauks europinio masto tam tikrų renginių organizatorius. Vien išaugęs apgyvendinimo poreikis taipogi užtikrins didesnes pajamas mūsų žmonėms, nuolatinį darbą, o tam tikrai daliai gyventojų sumažės būtinybė laukti ir gaudyti klientus prie įvažiavimo į Palangą.
Skoningų parkų kompleksų ir jų detalių, natūralią gamtą primenančių erdvių, ypač taurių bei egzotiškų medžių grupes laikas formuoti ir dabar plytinčiuose Palangos laukuose. Juolab, kad miesto Taryba turi priėmusi tuo klausimu atitinkamą sprendimą ir belieka tik įgyvendinti. Natūralių medžių kompleksai net minimaliai prižiūrimi vis vien auga, o perspektyvoje jie tampa vertybe, keliančia ir sklypo, ir pastato vertę. Tokias mintis puoselėja ir nuolat palaiko Siguldos kurorto gyventojai. Turėtų ji būti priimtina ir palangiškiams.