Palanga neišdavusi leidimo olandų atrakcionams J.Basanavičiaus gatvėje įstatymui nenusižengė

Kovo 3-iąją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką byloje, kurioje liūdnai pagarsėjusi UAB „Leander Lietuva“ skundė Palangos miesto savivaldybę, neišdavusią leidimo jų veiklai. Aukščiausios instancijos teismas paliko galioti rugsėjo 24-ąją Klaipėdos apygardos administracinis teismo sprendimą, kuriuo konstatuota, jog kurorto Savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu J.Basanavičiaus g. 43.

Kaltino diskriminacija
Priminsime, jog UAB „Leander LTU“ prašė teismą panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, ir įpareigoti Savivaldybę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype J. Basanavičiaus g. 43, Palangoje.
„Leander LTU“ nurodė, kad nuomos sutarties pagrindu valdo Kauno kunigų seminarijai nuosavybės teise priklausantį minėtąjį žemės sklypą ir kad Palangos miesto savivaldybės administracijai 2012 m. balandžio 26-ąją pateikė prašymą išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais žemės sklype su parengtu projektu bei kitais būtinais dokumentais, tačiau Savivaldybė atsisakė leidimą išduoti. Skundas grįstas tuo, jog Palangos miesto savivaldybės taryba nepatvirtino tvarkos, pagal kurią išduodami leidimai teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais, todėl neaiškūs kriterijai ir teisės aktai, kurių pagrindu priimtas ginčijamas sprendimas.
Bendrovė teigė, jog leidimai žemės sklype vykdyti atrakcionų veiklą buvo išduodami nuo 2004-ųjų iki 2010 metų, todėl ji turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį leidimą gauti ir 2012 m. Taip pat teigta, kad Savivaldybės argumentas, jog esanti žemės sklypo paskirtis - kita, naudojimo būdas - rekreacinė teritorija, nesuteikia teisės vykdyti komercinės veiklos, yra nepagrįstas, mat tikslinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma, siekiant reglamentuoti statybos žemės sklypuose galimybes. Akcentuota, kad atrakcionų, kaip linksmintis jais pramogaujant skirtų įrenginių veikla, pagal savo pobūdį priskirtina rekreacinei veiklai, nežiūrint į tai, ar iš tos veiklos gaunama pajamų, ar ne. Pabrėžta, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2011-ųjų birželį nustatė atrakcionų įrengimo vietas Palangos viešosiose vietose, kurių žemės sklypai taip pat nėra komercinės paskirties, todėl skirtingas teisės aktų taikymas esąs diskriminacinis.

Savivaldybė tikino esanti teisi
Atsakydama į skundą Palangos miesto savivaldybės administracija nurodė, jog skundas nepagrįstas ir prašė teismo jo netenkinti. Motyvai: leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarką reglamentuoja Prekybos viešosiose vietose taisyklės, kurorto Tarybos patvirtintos šių metų kovą, kuriose leidimų teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais išdavimo tvarka išsamiai detalizuota. Nurodė, kad žemės sklype statyti atrakcionų negalima ir dėl to, kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės Palangos miesto istorinės dalies teritorijoje, todėl vykdant atrakcionų veiklą būtų pažeistas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Nurodė, kad kituose žemės sklypuose, kuriuos bendrovė skunde įvardina kaip pažeidimų pavyzdžius, atrakcionų veikla nėra vykdoma, o dėl kitų subjektų vykdomos atrakcionų veiklos uždraudimo ginčai nagrinėjami teismuose.
Taip pat Savivaldybės administracija pabrėžė, kad skundžiamo sprendimo priedas yra Nacionalinės žemės tarnybos 2011-ųjų liepos 8 d. surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą.
Teismui taip pat priminta, jog dėl „Leander LTU“ atrakcionų veiklos, kai pernai devyni vaikai daugiau nei valandą žemyn galva kabėjo sugedus atrakcionui „Move it”, nukentėję asmenys pareiškė ieškinius Palangos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, nes Savivaldybė leidusi atrakcionams veikti žemės sklypuose, kuriuose atrakcionų veikla negalima.

Trečiųjų asmenų nuomonės išsiskyrė
Byloje trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis dalyvavo žemės sklypo J.Basanavičiaus g. 43 savininkė Kauno kunigų seminarija bei Kultūros paveldo departamento (KPD) prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys.
Sklypo savininkė nurodė su bendrovės skundu sutinkanti. Ji teigė, kad atrakcionai priskirtini rekreacinei infrastruktūrai ir įrangai, atrakcionų parko veikla patenka į rekreacinės veiklos sąvokos turinį, o Savivaldybės argumentai dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimo esą visiškai neapibrėžti ir nekonkretūs. Savivaldybės sprendimai esą nenuoseklūs ir prieštaringi, juolab, kad neva nėra atrakcionų parkų veiklos leidimų išdavimo tvarka, o tai sąlygoja piktnaudžiavimo galimybę. Taip pat pabrėžta, kad 2010 m. Savivaldybė išdavė statybos leidimą, kuriame numatyta atrakcionų parko veikla, ir kad ši aplinkybė patvirtina jos veiksmų nepagrįstumą ir neteisėtumą.
Tuo tarpu KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nurodė, kad su „Leander LTU“ argumentais nesutinka ir mano, kad reikalavimai nepagrįsti. Priminė Savivaldybės administracijos minėtąjį Nacionalinės žemės tarnybos aktą, kuriame nustatyta, kad ginčo žemė naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą ir kad dėl šių aplinkybių Savivaldybė teisėtai ir teisingai atsisakė išduoti leidimą atrakcionų veiklai. Pabrėžė, kad bendrovė skunde cituodama kai kuriuos įsakymus, neteisingai taiko jų normas. Argumentavo, jog „Leander LTU“ nenurodė nei vieno teisės akto, kuriame aiškiai būtų nurodyta, kad atrakcionų įrengimas atitiktų rekreacinės teritorijos žemės naudojimo būdą. Teigė, kad argumentai, susiję su atrakcionų įrengimo vietomis kitose Palangos miesto dalyse, teisiniam ginčo įvertinimui nėra reikšmingi, nes nėra bylos nagrinėjimo dalykas.
Taip pat nurodė, kad žemės sklypas patenka į kultūros vertybės - Palangos miesto istorinės dalies teritoriją. Tai argumentuoja, jog įrengus atrakcionus, būtų pažeistos valstybės saugomos kultūros vertybės - Palangos istorinės miesto dalies - vertingosios savybės, ir tai prieštarautų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo daliai, reglamentuojančiai, jog viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes.

Teismas pripažino teisia Savivaldybę
Išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Leander LTU“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta derinti atrakcionų parko projektą, adresu J.Basanavičiaus g. 43, Palanga, panaikinimo ir įpareigojimo Palangos miesto savivaldybę išduoti leidimą teikti paslaugas pramoginiais įrenginiais – atrakcionais, Klaipėdos apygardos administracinis teismas rugsėjo 24 d. šioje byloje paskelbė sprendimą.
Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą, adresu J.Basanavičiaus g. 43, Palanga.
Sprendime teismas nurodė, kad atrakcionų parką siekiama įrengti žemės sklype, kuris yra kultūros vertybės teritorijoje. Įvertinus siekiamo įrengti atrakcionų parko apšvietimą, atrakcionų kiekį, užimamą plotą, galimą atrakcionų aukštį, teritorijos teisinį režimą, jis savo apimtimi ir išraiška nustelbtų ir trukdytų apžvelgti greta esantį kultūros paveldo objektą, pažeistų valstybės saugomas kultūros vertybes - teritorijos užstatymo visumą, panoramą ir siluetą.
Taip pat teismas sprendime akcentavo, kad atrakcionų parkas šiame žemės sklype negali būti įrengtas ir dėl to, kad šio žemės sklypo naudojimo pobūdis – rekreacinė teritorija, kurioje nenumatoma atrakcionų parko veikla.

Sprendimą apskundė
Šį teismo sprendimą „Leander LTU“ apeliaciniu skundu apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Bendrovės atstovė advokatė Jelena Pališaitienė rudenį minėjo, jog jos atstovaujama bendrovė nesutinka su pagrindiniu sprendimo argumentu – jog atrakcionų parkas šiame žemės sklype negali būti įrengtas dėl to, kad šio žemės sklypo naudojimo pobūdis – rekreacinė teritorija, kurioje nenumatoma atrakcionų parko veikla.
„Tokių veiklų tokios pat paskirties sklypuose Palangoje yra labai daug“, - pakartojo advokatė skunde Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išdėstytą motyvą.
Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo netenkino ir paliko galioti rugsėjo 24-osios Klaipėdos apygardos administracinį teismo sprendimą.

Palanga teisi
„Aš labai džiaugiuosi, kad teismas priėmė tokį sprendimą, kad Palanga su Nacionaline žemės tarnyba ir KPD įrodė, jog šiais metais pasielgta teisingai, o prieš tai leidimai būdavo išduoti neteisėtai, – po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo yra sakęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus. – Galų gale, juk miestas yra šeimininkas ir sprendžia, kokia veikla kurioje jo vietoje galima ir leistina. Negali būti Palangos centre balagano, juk net sovietmečiu atrakcionai būdavo toliau nuo miesto centro“.
Meras priminė, jog miestas savo pozicijos dėl atrakcionų laikosi nuo 2011-ųjų metų.
„Pernai, kai įvyko nelaimė, mes, ačiū Dievui, nebuvome davę leidimo „Leander LTU“ įkurdinti atrakcionų parko. Jeigu Savivaldybė būtų tokį leidimą davusi, dabar turėtų rimtų nuostolių, nes, greičiausiai, būtų tekę atlyginti žalą nukentėjusiems vaikams“, - kalbėjo meras.
Miesto vadovas dar kartą pabrėžė, jog verslininkai veržiasi užsiimti komercine veikla ten, kur tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai: rekreacinės paskirties teritorijoje.