Palangiškiai ir šventojiškiai pasiners į siautulingas žiemos varymo linksmybes

Rytoj, šeštadienį, Šventojoje, o antradienį – Palangoje klegės Užgavėnių velniai, raganos ir kiti persirengėliai. Taip bus siekiama galutinai išgąsdinti žiemą ir kuo greičiau prisikviesti pavasarį. „Žiemos lyg ir nebėra, bet nėra ir pavasario, reikia ginti lietų, kad greičiau šilto pavasario sulauktume“, – juokavo smagios šventės organizatoriai, Palangos kultūros ir jaunimo centro atstovai.

Centrinėje aikštėje
Palangoje persirengėliai šurmuliuos vasario 28 d., antradienį, 17 val. centrinėje miesto aikštėje. Palangos kultūros ir jaunimo centro kultūrinės veiklos vadybininkė Vilija Gečaitė pasakojo, jog, kaip ir kasmet, per Užgavėnės Palangoje siaus persirengėliai, į dvikovą stos Lašininis ir Kanapinis, visi skanaus blynus, bus deginama Morė.
„Užgavėnės bus smagios – tokios, kokių visi ir tikisi: su žaidimais, Lašininiu ir Kanapiniu, More, kurią tradiciškai kuria tautodailininkas Linas Žulkus. Blynus šventei keps du Palangoje žinomi šefai – restoranų „Onorė“ ir „Moss virtuvė“ šefai Bernardas Anužis ir Tadas Paulauskas“, – pasakojo V. Gečaitė.
Tradiciškai į šventės šurmulį įsijungs ir Palangos kolektyvai ¬– Trečiojo amžiaus universiteto šokių kolektyvas „Jūrė“, Kultūros ir jaunimo centro ansamblis „Bočiai“.

Ubago terboje
Šventoji Užgavėnių nuotaikomis gyventi pradės anksčiau – šeštadienį, vasario 25 d., 15 val. – nuo „Eldijos“ iki Ubago terbos pajudės Morės išlydėjimo eisena, kur 15.30 val. prasidės linksmybės.
Ubago terba šventojiškiai pavadino vietą, kur upė įteka į jūrą. Čia, pasak Palangos kultūros ir jaunimo centro jaunimo studijos vadovo Tautvydo Lubio, visiems atėjusiems į Užgavėnių šventę bus pasiūlyta įsitraukti į įvairius žaidimus, linksmybes, tad susirinkusieji tikrai neliūdės.
„Bus organizuojamas blynų valgymo čempionatas, deginsime Morę, stebėsime Lašininio ir Kanapinio kovą. Bus smagi tradicinė Užgavėnių šventė, o visų žaidimų dalyvių lauks ir simbolinės dovanos – miltų mišiniai“, – sakė T. Lubys.
Pasiteiravus, kaip vyks blynų valgymo čempionatas – ar reikės suvalgyti kuo daugiau, ar greičiau paskirtą porciją, Tautvydas šyptelėjo, jog svarbiausia čia bus ne kiekis, o laikas, antraip gali ir pristigti blynų.

Šefai keps blynus
Prie Užgavėnių šventės prisijungę virtuvės šefai Bernardas ir Tadas prisipažino mielai sutikę dalyvauti šventėje. „Sulaukęs pasiūlymo prisijungti, lengvai apsisprendžiau. Kodėl gi nepasinaudojus galimybe pabendrauti su bendruomene ir geriau ją pažinti“, – sakė T. Paulauskas.
Paklaustas, ar vaišins palangiškius išskirtiniais blynais, Tadas tik šyptelėjo. „Esame patyrę, susidūrę su įvairiomis situacijomis virtuvėse, tad fantazija laki, greit galime sugalvoti, kaip ką daryti“, – sakė Tadas. O štai „Onorė“ šefas Bernardas teigė Užgavėnių šventės metu kepsiąs tradicinius mielinius blynus.

Paskutinė mėsiedo diena
Užgavėnės – kalendorinė šventė, kurios paskirtis – išvyti žiemą, prisišaukti pavasarį. Ši šventė nuo senų laikų žinoma visoje Europoje. Kitą dieną po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas. Seniau ji buvo vadinama Ragučio švente.
Tai – paskutinė žiemos mėsiedo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Anksčiau iš pat ankstyvo ryto moterys virdavo ir kepdavo. Sunkesnių darbų jau nebuvo dirbama, net buvo sakoma, jog jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”. Visi skubėdavo iki Užgavėnių išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: rūdys arba kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Visi ruošdavosi Užgavėnių šventei: priešpiet gamino valgius, taisydavosi drabužius, o popiet jau ir pati šventė prasidėdavo.