Palangoje atšvęsta Pasaulinė švyturių diena

Praėjusį penktadienį palangiškio Aido Jurkšto iniciatyva buvo minima pirmą kartą Lietuvoje Pasaulinė švyturių diena. Jūreivystės paveldo tyrinėtojas padovanojo šventę ne tik susirinkusiems draugams ir jūrai neabejingiesiems, bet ir sau, mat, nors kitose šalyse ši šventė nėra naujiena, pas mus jos niekas iki šiol nešventė. Neslėpdamas entuziazmo A.Jurkštas išsakė norą, jog ši šventė taptų ne „vienkartine“, o tradicine, kasmet suviliojančia vis daugiau laivų, jūros ir, žinoma, švyturių – neatskiriamų jūros simbolių – gerbėjų.

Vakaro metu A.Jurkšto šeimos restorane „Aido švyturiai“, kuriame ir buvo rengiama šventė, tryško susirinkusių dalyvių šventiškos emocijos, kartu dainavo dainas apie jūrą, jos suviliotus jūreivius patraukusius į jos gilumas, klausėsi įspūdingų pasakojimų, kuriais dalinosi puikiai jūrą ir švyturius pažįstantys žmonės, galiausiai demonstravo tą vakarą įgytas žinias apie švyturius ir jų mokslą, o jų įgyti išties buvo iš ko.

Smagiai muzikai nutilus, į sceną įžengdavo įspūdingais išgyvenimais galintys pasidalinti svečiai. Metų jūrininku išrinktas, marinistinių novelių rinkinį „Kodėl anksti pražyla kapitonai“ išleidęs Sigitas Šileris išdavė keletą paslapčių apie visų mylimą, tačiau slepiančią daug pavojų jūrą. „Jūrą reikia ne mylėti, o gerbti. Neklausykit tų dainų, kuriose sakoma, jog jūra iki kelių. Taip nebūna“, - linksmai nusiteikęs kalbėjo S.Šileris. Pasak jo, švyturiai jūrininkams – svarbus ženklas, pranešantis, jog netrukus bus pasiektas tikslas, tačiau taip pat bylojantis nesiartinti per arti. „Švyturys – tarsi rodyklė, kelrodė žvaigždė, mylimosios mostas“, - švyturiams apibūdinimų negailėjo jūrininkas.

Ne ką mažiau sužavėjo į šventę drauge su mylima žmona atvykęs ilgametis seniausio Lietuvos – Klaipėdos švyturio – prižiūrėtojas Algirdas Piera, atskleidęs visiems susirinkusiesiems, ką reiškia savo dienas leisti švyturyje. A.Piera patikino, jog, nors technika ir modernėja, švyturys dar ilgai bus reikalingas jūrininkams.

„Tikiuosi, jog ši šventė taps tradicinė, švenčiama kiekvieną rugpjūčio trečiąją savaitę“, - savo viltimis pasidalino A.Jurkštas, suteikęs progą visiems ne tik arčiau pažinti šiuos įspūdingus kūrinius, tačiau pasigrožėti ir jo paroda, puošiančia restorano sienas.

Apdainuotas, eilėse savo vietą atradęs švyturys ir šventės metu buvo garbinamas. Šiam romantiškam jūros simboliui savo gražiausias dainas skyrė po dviejų metų pertraukos į sceną sugrįžusi Gintarė Karaliūnaitė, o vakaro pabaigoje suskambo netgi palangiškės Ingos Benvenutos sukurtas ir pačios atliktas himnas švyturiams, tapusiems daugeliui romantikos simboliu.

Neliko nei vieno nusivylusio pirmuoju Pasaulinės švyturių dienos minėjimu, juo labiau, kuomet visi atidžiausieji klausytojai viktorinos metu buvo apdovanoti ir staigmenomis. Visgi pati didžiausia dovana visiems buvo proga kitokiu žvilgsniu pažvelgti į jūrą ir su ja kovojančius narsuolius. „Esam jūrinė valstybė, tad privalom švęsti tokią šventę. Ją švenčia jau 50 šalių, tad tikiu, jog prisijungsime ir mes“, - entuziastingai kalbėjo A.Jurkštas, ateityje ketinantis išleisti švyturių enciklopediją.

Kaip švyturys neatsiejamas nuo šviesos, taip ir šventės pabaiga nusitvieskė akinančia šviesa – susirinkusieji buvo maloniai nustebinti dar vienos staigmenos – ugnies šou.