Palangos charakterio akmenys, jūra sveikatina ir įkvepia kūrybai

Milvinas KASMAUSKAS

Jau ne tik gėlininkai pastebėjo, kad Palangoje gėlės ypatingai gaiviai ir vaiskiai, ryškiai spinduliuoja todėl ir ten, kur alpinariumuose „susivieniję“ su įvairiaspalviais, nepakartojamų raštų pajūrio krašto akmenimis. „Aš jau nuo 1972 metų be visų aistrų dar „sergu“ ir „akmenlige“. Stebiu lietuviškus ir kitų kraštų granitinius riedulius, neabejoju jų magija ir raminančia energija, jų gebėjimu sužadinti fantaziją. Todėl drąsiai liudiju, kad Palangos akmenys ypatingi. Jie čia kitokie, negu „žemyniniai“ Kelmėje, ten rūstesni, grubesnės faktūros, kitokie Čekiškėje, prie Dubysos užtvankų Kilovoje ar Klumpės malūno.
Pastebėta, kad net paminkliniuose senuosiuose Palangos akmenyse, jų baltose gyslose tarytum sustabdytas Baltijos pajūrio vėjo gūsis. Palangos akmenyse lyg menininkės-gėlininkės Irenos Kvedarienės grafikos lakštuose įspausta nereali, tiesiog kosminė raštų ir spalvų ornamentika – palangiškis Augustinas Balvočius vieną riedulį ir vadina „Galaktika“. Būtingėje jie vėl kitokie – švelnūs „gludukai“. Sunku pakartot tokį dangišką gražumą. Tik melstis, medituoti prieš jį reikia, ir čia žmonės gal labiausiai yra panteizmo šalininkai, t.y. žiūri į akmenį, medį, jūrą, smėlynus kaip į gyvenimui keliantį dievybės įsikūnijimą. Čia – ne koks nors „verslo centras“, spekuliacija „dūšelėmis“.
Kur gali rasti akmenį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio plaukais? Tik Palangoje. Šlapias, „sūriai subanguotas“ margaraštis, kontrastingas, fatališkais ženklais charakteringas jūros akmuo net virpulius paširdžiuose sukelia. Žodžiais sunkiai apsakomas magnetizmas, tarsi antras kojas gautum. Gal visa tai ir buvo – tebėra pagrindinis man 2008 žiemą iš „Debesų C“, kaip sako žmonės Klaipėdoje, vieno neabejotinai senjorų „kiaušpinigiais“ spekuliuoti linkusio urologinio chirurgo „pripažintos“ tikrai niūriai iš sykio nuteikiančios onkologinės diagnozės. Vaistas, šeimos namai, akmenys, gėlynai, žurnalistiniai, literatūriniai tekstai, knygos, aktyvi veikla Juozo Tumo Vaižganto įkurtosios, monsinjoro Kazimiero Vasiliausko atkurtosios Lietuvai pagražinti draugijos Palangos skyriaus (vad. N. Steponavičiūtė) veikloje, kur daug bendraminčių!
Daugiau bendro, negu tarp visų kadencijų miesto tarybos veikėjų Jūros ir smėlynų „pinigai“ yra tvirčiausia Palangos valiuta, vertė ir trauka. Ši vietovė – neabejotinai geografinė Lietuvos karūna. Esu nepaprastai laimingas, kur tik yra „Akmenų pliažas“. Dvylika metų taip. Bėgu pro Nemirsetą su jais į namus „čiužsmėliais“, nejausdamas jokio kuprinės svorio ir čia man nereikia meluoti nei sau, nei palangiškiams. „Meskit gėrę ir akmenys palengvės“, – dažnai pasakau ant suoliukų sėdinčiai apsiblausiusiai chebrytei.
2010 metų balandį iki Papės švyturio Latvijoje ir atgal iki Šventosios per dieną sužygiuodavau. Papildau granitiniais gražuoliais tris mūsų Saulėtekio tako gėlynus. Jau septintus metus su žmona juos tvarkome. Akmenys sudrėkina gėlių, krūmynų šaknis, dirvožemį, jie yra lyg drenažas aksominei moters odai.
Dar 1966–1969 metais, su Vilniaus medikais keliaujant į Pietus, įsižiūrėjau ir stebėjau granitiniuose kalnuose, tarpekliuose Batumyje, Gruzijoje, Leninakane, Armėnijoje, Jaltoje, Kryme, prie Tisos, Užgorode, Karpatuose kaip tarp akmenų kūdikiškai žavingai šypsosi gėlės ir beržiukai, – papasakojo „Palangos tiltui“ jau 2000 metais su sūnumi Mindaugu, kuris irgi neseniai tapo sūnaus Roberto tėveliu, rašęs literatas 20 metų Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, pirmasis „Palangos“ laikraščio redaktorius Gediminas Griškevičius.
Gedimino kaimynas, sveikos gyvensenos, jogos šalininkas, žinomas fotoportretistas ir įspūdingų Palangos fotopeizažų kūrėjas A. Balvočius Palangoje, Šaipiuose, Karklėje, prie Olando Kepurės, Būtingėje, Šventojoje, pakeliui į Lazdininkus, prie latvių Nidos, „sužvejojo“ ne šimtus, o kelis tūkstančius įspūdingų akmenų, jūros, parko fotokadrų. Ciklas „Palangos akmenys“ pasirinktas iliustruoti gal jau 2015 metais numatytas išleisti G. Griškevičiaus eilėraščių knygą „Žuvies laisvė“ ir žurnalistinių „Vieno įkvėpio tekstų“ rinktinę, talkinant sūnui – politologui ir žurnalistui M. Griškevičiui – „Perplaukti Palangą“.