Spalio 15–16 d. Palangos Kurhauze vyksiantis forumas „Sporto sistema Lietuvoje: partnerystės kuriant ekonominę vertę miestams“ suburs Lietuvos ir užsienio savivaldos, sporto organizacijų, verslo ir viešojo sektoriaus atstovus. Pagrindinis renginio dėmesys bus skirtas sporto ir ekonomikos sinergijai – kaip sportas gali tapti ne tik viešąja paslauga, bet ir miesto ekonominės plėtros, investicijų bei partnerystės priemone.
„Sportas miestui nėra vien išlaidos. Tai gali būti investicija, kuri generuoja ekonominę grąžą – pritraukia žmones, skatina turizmą, kuria darbo vietas, didina paslaugų paklausą, stiprina miesto patrauklumą ir skatina privatų verslą investuoti. Todėl šiandien turime kalbėti ne tik apie tai, kiek miestai skiria sportui, bet ir apie tai, kokią ekonominę vertę sportas sukuria miestui“, – teigia forumo organizatoriai.
Nuo „kiek kainuoja sportas?“ iki „kiek sportas sukuria miestui?“
Savivaldybių biudžetuose sportas dažnai pirmiausia vertinamas kaip viešoji paslauga ir išlaidų eilutė. Tačiau sporto infrastruktūra ir sporto renginiai turi kur kas platesnį poveikį miesto ekonomikai.
Į miestą atvykstantys sportininkai, jų šeimos, treneriai, sirgaliai ir renginių žiūrovai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transporto, prekybos ir kitomis paslaugomis. Sporto bazės gali pritraukti treniruočių stovyklas ir tarptautines varžybas, o sėkmingi sporto renginiai – didinti miesto žinomumą bei skatinti pakartotinius turistų apsilankymus.
Renginį organizuojančio Palangos sporto centro direktorius Saulius Simė pabrėžia, kad forumu siekiama keisti požiūrį ir pademonstruoti apčiuopiamą sporto teikiamą ekonominę naudą.
„Pagrindinė mūsų mintis – parodyti, kiek miestas gauna iš sporto ir kaip tai prisideda prie bendros miesto gerovės. Pavyzdžiui, žiemos metu Palangoje vyksta pėsčiųjų žygiai, pritraukiantys tūkstančius dalyvių. Net jei pusė jų lieka nakvoti, miestas gauna ne tik pagalvės mokestį – žmonės apsistoja viešbučiuose ar privačiame sektoriuje, eina pusryčiauti, vakarieniauti, apsiperka parduotuvėse. Viršijus vartojimo apimtis ar padidėjus apyvartai, net tokios paslaugos kaip vandens tiekimas įmonėms gali santykinai pigti. Tai detalės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nepastebimos, bet turi realios įtakos“, – pabrėžia S. Simė.
Jo teigimu, Europos sporto miesto titulas Palangai nėra vienadienis projektas: „Tai tęstinis procesas. Atsidūrus Europos sporto miestų žemėlapyje, užsimezgę ryšiai nenutrūksta, o sporto renginiai – nuo salės futbolo, krepšinio ar tinklinio turnyrų iki Nacionalinės ar Regionų krepšinio lygų rungtynių – padeda palaikyti gyvybę bei lankytojų srautus ir šaltuoju metų laiku.“
Tai ypač aktualu ne tik Palangai, kurios ekonomika glaudžiai susijusi su turizmu, bet ir kitoms Lietuvos savivaldybėms – sportas gali padėti kurti lankytojų srautus visais metų laikais.
Ką miestui duoda investicijos į sportą?
Forumo temos suskirstytos į tris pagrindines sesijas: „Kodėl verta investuoti?“, „Kaip kurti vertę?“ ir „Kaip tai atrodo praktikoje?“
Investicijų ekspertas Rytis Davidovičius nagrinės sporto ekonomikos temą, siejant sporto investicijas su miestų ekonomine plėtra ir kuriama verte. Jo įžvalgos taps atspirties tašku diskusijai apie tai, kaip savivaldybės gali vertinti sportą ne tik kaip biudžeto išlaidų sritį, bet ir kaip ilgalaikės vertės kūrimo priemonę.
Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas forume skaitys pranešimą „Lietuvos savivaldybių sporto finansavimo tendencijos 2024–2026 m.“. Pasak jo, savivaldybių investicijos į sportą bei klubų finansavimą kasmet nuosekliai auga, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į viešojo sektoriaus ir privataus verslo santykį.
„Ryški tendencija – suaktyvėjęs privatus sektorius, kuris vis drąsiau investuoja į sporto infrastruktūrą. Todėl savivaldybėms ir valstybei svarbu susimąstyti, kaip netrukdyti vieni kitiems ir nekonkuruoti su verslu naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė, žinodama verslo lūkesčius, savo planuose nenumatė statyti baseino su SPA, nes tai padarė verslas, investavęs milijonus eurų į privatų pramoginį baseino ir SPA kompleksą. O savivaldybė statys sportinio tipo baseiną, skirtą mokymui plaukti. Tokiu būdu sutaupytos viešosios lėšos nukreipiamos į mokyklų stadionų bei kitos infrastruktūros sukūrimą bendruomenei, o iš to išlošia visi“, – pastebi G. Jasiūnas.
LTOK sporto direkcijos vadovė Agnė Vanagienė pranešime „Daugiau nei medaliai: olimpinio judėjimo poveikis visuomenei“ akcentuos, kad investicijos į infrastruktūrą bei renginius atsiperka visapusiškai – tiek auginant aukšto meistriškumo sportininkus, tiek mažinant sveikatos apsaugos sistemos išlaidas.
„Svarbiausia suprasti, kad sportas – tai ne išlaidos, o investicija. Kiekvienas į infrastruktūrą ar renginius investuotas euras padeda ne tik gyventojų sveikatingumui, bet ir užaugina elitinius sportininkus, kurie vėliau garsina šalį olimpinėse ar Europos žaidynėse. Tokie miestai kaip Palanga, investavę į aukšto lygio sporto bazes, pritraukia sportininkus treniruotėms, o kartu sukuria sąlygas vietos bendruomenei judėti. Sveikesni gyventojai tiesiogiai prisideda prie sveikatos sistemos išlaidų mažinimo, todėl valstybės ir savivaldos investicijos į sportą yra ilgalaikė nauda visiems piliečiams“, – pabrėžia A. Vanagienė.
Apie investicijų į fizinį aktyvumą svarbą kalbės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro patarėjas Kęstutis Bartuškevičius, pristatysiantis temą „Investicijos į fizinį aktyvumą: kodėl svarbiausia investuoti į žmonių požiūrį ir įpročius“.
Tarptautinė patirtis – nuo Liepojos iki Nyderlandų
Forume bus svarbi ir tarptautinė perspektyva. Liepojos vicemeras Jānis Džerinš pristatys „Liepojos kelią link daugiafunkcinio požiūrio į sportą“, o Liepojos olimpinio centro vadovas Artis Lagzdinš dalysis praktine patirtimi.
Ypač didelis dėmesys bus skiriamas Nyderlandų patirčiai. Nyderlandų sporto asociacijų prezidentas André de Jeu pristatys, kaip sporto organizacijos, savivalda ir kiti partneriai gali bendradarbiauti kuriant didesnę ekonominę ir socialinę sporto vertę.
Apie Palangos miesto požiūrį ir sukauptą patirtį forume kalbės Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Vieta dialogui tarp sporto, verslo ir savivaldos
Forumas skirtas ne tik pranešimams, bet ir realiam dialogui. Kaip savivaldybėms planuoti sporto infrastruktūrą, kad ji būtų naudojama visus metus? Kaip pritraukti sporto stovyklas ir tarptautinius renginius? Kaip į sporto infrastruktūros kūrimą įtraukti privatų verslą? Kaip pamatuoti sporto ekonominį poveikį miestui?
Tai klausimai, aktualūs ne tik Palangai, bet ir daugeliui Lietuvos miestų, ieškančių būdų efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą, pritraukti lankytojų ir kurti naujas ekonominės veiklos galimybes.
Spalio 15–16 d. Palangos Kurhauze vyksiančiame forume laukiami klausytojai iš visos Lietuvos. Įėjimas nemokamas, tačiau būtina registracija.
Organizatoriai pabrėžia, kad forumas skirtas savivaldybių vadovams ir specialistams, sporto organizacijoms ir sporto žmonėms, infrastruktūros valdytojams, verslo ir turizmo atstovams, investuotojams, ekonomistams, mokslininkams ir akademinei bendruomenei.
Spalio 16 d. forumo dalyviams taip pat bus pristatyta Palangos miesto sporto infrastruktūra. Tai suteiks galimybę ne tik išgirsti diskusijas, bet ir praktiškai susipažinti su miesto sporto infrastruktūros sprendimais bei jos plėtros kryptimis.
Registracija į forumą iki spalio 7 d. imtinai: https://tinyurl.com/yrys7mj7
Pranešimą parengė Palangos TIC. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
Užsakomojo turinio pranešimas
„Sportas miestui nėra vien išlaidos. Tai gali būti investicija, kuri generuoja ekonominę grąžą – pritraukia žmones, skatina turizmą, kuria darbo vietas, didina paslaugų paklausą, stiprina miesto patrauklumą ir skatina privatų verslą investuoti. Todėl šiandien turime kalbėti ne tik apie tai, kiek miestai skiria sportui, bet ir apie tai, kokią ekonominę vertę sportas sukuria miestui“, – teigia forumo organizatoriai.
Nuo „kiek kainuoja sportas?“ iki „kiek sportas sukuria miestui?“
Savivaldybių biudžetuose sportas dažnai pirmiausia vertinamas kaip viešoji paslauga ir išlaidų eilutė. Tačiau sporto infrastruktūra ir sporto renginiai turi kur kas platesnį poveikį miesto ekonomikai.
Į miestą atvykstantys sportininkai, jų šeimos, treneriai, sirgaliai ir renginių žiūrovai naudojasi apgyvendinimo, maitinimo, transporto, prekybos ir kitomis paslaugomis. Sporto bazės gali pritraukti treniruočių stovyklas ir tarptautines varžybas, o sėkmingi sporto renginiai – didinti miesto žinomumą bei skatinti pakartotinius turistų apsilankymus.
Renginį organizuojančio Palangos sporto centro direktorius Saulius Simė pabrėžia, kad forumu siekiama keisti požiūrį ir pademonstruoti apčiuopiamą sporto teikiamą ekonominę naudą.
„Pagrindinė mūsų mintis – parodyti, kiek miestas gauna iš sporto ir kaip tai prisideda prie bendros miesto gerovės. Pavyzdžiui, žiemos metu Palangoje vyksta pėsčiųjų žygiai, pritraukiantys tūkstančius dalyvių. Net jei pusė jų lieka nakvoti, miestas gauna ne tik pagalvės mokestį – žmonės apsistoja viešbučiuose ar privačiame sektoriuje, eina pusryčiauti, vakarieniauti, apsiperka parduotuvėse. Viršijus vartojimo apimtis ar padidėjus apyvartai, net tokios paslaugos kaip vandens tiekimas įmonėms gali santykinai pigti. Tai detalės, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo nepastebimos, bet turi realios įtakos“, – pabrėžia S. Simė.
Jo teigimu, Europos sporto miesto titulas Palangai nėra vienadienis projektas: „Tai tęstinis procesas. Atsidūrus Europos sporto miestų žemėlapyje, užsimezgę ryšiai nenutrūksta, o sporto renginiai – nuo salės futbolo, krepšinio ar tinklinio turnyrų iki Nacionalinės ar Regionų krepšinio lygų rungtynių – padeda palaikyti gyvybę bei lankytojų srautus ir šaltuoju metų laiku.“
Tai ypač aktualu ne tik Palangai, kurios ekonomika glaudžiai susijusi su turizmu, bet ir kitoms Lietuvos savivaldybėms – sportas gali padėti kurti lankytojų srautus visais metų laikais.
Ką miestui duoda investicijos į sportą?
Forumo temos suskirstytos į tris pagrindines sesijas: „Kodėl verta investuoti?“, „Kaip kurti vertę?“ ir „Kaip tai atrodo praktikoje?“
Investicijų ekspertas Rytis Davidovičius nagrinės sporto ekonomikos temą, siejant sporto investicijas su miestų ekonomine plėtra ir kuriama verte. Jo įžvalgos taps atspirties tašku diskusijai apie tai, kaip savivaldybės gali vertinti sportą ne tik kaip biudžeto išlaidų sritį, bet ir kaip ilgalaikės vertės kūrimo priemonę.
Lietuvos savivaldybių sporto vadovų asociacijos prezidentas Gintaras Jasiūnas forume skaitys pranešimą „Lietuvos savivaldybių sporto finansavimo tendencijos 2024–2026 m.“. Pasak jo, savivaldybių investicijos į sportą bei klubų finansavimą kasmet nuosekliai auga, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į viešojo sektoriaus ir privataus verslo santykį.
„Ryški tendencija – suaktyvėjęs privatus sektorius, kuris vis drąsiau investuoja į sporto infrastruktūrą. Todėl savivaldybėms ir valstybei svarbu susimąstyti, kaip netrukdyti vieni kitiems ir nekonkuruoti su verslu naudojant mokesčių mokėtojų pinigus. Pavyzdžiui, Šiaulių savivaldybė, žinodama verslo lūkesčius, savo planuose nenumatė statyti baseino su SPA, nes tai padarė verslas, investavęs milijonus eurų į privatų pramoginį baseino ir SPA kompleksą. O savivaldybė statys sportinio tipo baseiną, skirtą mokymui plaukti. Tokiu būdu sutaupytos viešosios lėšos nukreipiamos į mokyklų stadionų bei kitos infrastruktūros sukūrimą bendruomenei, o iš to išlošia visi“, – pastebi G. Jasiūnas.
LTOK sporto direkcijos vadovė Agnė Vanagienė pranešime „Daugiau nei medaliai: olimpinio judėjimo poveikis visuomenei“ akcentuos, kad investicijos į infrastruktūrą bei renginius atsiperka visapusiškai – tiek auginant aukšto meistriškumo sportininkus, tiek mažinant sveikatos apsaugos sistemos išlaidas.
„Svarbiausia suprasti, kad sportas – tai ne išlaidos, o investicija. Kiekvienas į infrastruktūrą ar renginius investuotas euras padeda ne tik gyventojų sveikatingumui, bet ir užaugina elitinius sportininkus, kurie vėliau garsina šalį olimpinėse ar Europos žaidynėse. Tokie miestai kaip Palanga, investavę į aukšto lygio sporto bazes, pritraukia sportininkus treniruotėms, o kartu sukuria sąlygas vietos bendruomenei judėti. Sveikesni gyventojai tiesiogiai prisideda prie sveikatos sistemos išlaidų mažinimo, todėl valstybės ir savivaldos investicijos į sportą yra ilgalaikė nauda visiems piliečiams“, – pabrėžia A. Vanagienė.
Apie investicijų į fizinį aktyvumą svarbą kalbės Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro patarėjas Kęstutis Bartuškevičius, pristatysiantis temą „Investicijos į fizinį aktyvumą: kodėl svarbiausia investuoti į žmonių požiūrį ir įpročius“.
Tarptautinė patirtis – nuo Liepojos iki Nyderlandų
Forume bus svarbi ir tarptautinė perspektyva. Liepojos vicemeras Jānis Džerinš pristatys „Liepojos kelią link daugiafunkcinio požiūrio į sportą“, o Liepojos olimpinio centro vadovas Artis Lagzdinš dalysis praktine patirtimi.
Ypač didelis dėmesys bus skiriamas Nyderlandų patirčiai. Nyderlandų sporto asociacijų prezidentas André de Jeu pristatys, kaip sporto organizacijos, savivalda ir kiti partneriai gali bendradarbiauti kuriant didesnę ekonominę ir socialinę sporto vertę.
Apie Palangos miesto požiūrį ir sukauptą patirtį forume kalbės Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
Vieta dialogui tarp sporto, verslo ir savivaldos
Forumas skirtas ne tik pranešimams, bet ir realiam dialogui. Kaip savivaldybėms planuoti sporto infrastruktūrą, kad ji būtų naudojama visus metus? Kaip pritraukti sporto stovyklas ir tarptautinius renginius? Kaip į sporto infrastruktūros kūrimą įtraukti privatų verslą? Kaip pamatuoti sporto ekonominį poveikį miestui?
Tai klausimai, aktualūs ne tik Palangai, bet ir daugeliui Lietuvos miestų, ieškančių būdų efektyviau panaudoti turimą infrastruktūrą, pritraukti lankytojų ir kurti naujas ekonominės veiklos galimybes.
Spalio 15–16 d. Palangos Kurhauze vyksiančiame forume laukiami klausytojai iš visos Lietuvos. Įėjimas nemokamas, tačiau būtina registracija.
Organizatoriai pabrėžia, kad forumas skirtas savivaldybių vadovams ir specialistams, sporto organizacijoms ir sporto žmonėms, infrastruktūros valdytojams, verslo ir turizmo atstovams, investuotojams, ekonomistams, mokslininkams ir akademinei bendruomenei.
Spalio 16 d. forumo dalyviams taip pat bus pristatyta Palangos miesto sporto infrastruktūra. Tai suteiks galimybę ne tik išgirsti diskusijas, bet ir praktiškai susipažinti su miesto sporto infrastruktūros sprendimais bei jos plėtros kryptimis.
Registracija į forumą iki spalio 7 d. imtinai: https://tinyurl.com/yrys7mj7
Pranešimą parengė Palangos TIC. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
Užsakomojo turinio pranešimas
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.