Palangos kultūros centro direktorė Vita Petrauskienė: „Didieji renginiai kuria miesto įvaizdį, tačiau patiems palangiškiams labiausiai reikia nuoširdaus santykio“

 Per metus – daugiau kaip 60 įvairių veiklų, 134 dalyviai, 18 rankdarbių seminarų ir septyni pasiūti Palangos krašto viduramžių tautiniai kostiumai. Tokiais rezultatais baigėsi Palangos kultūros centro įgyvendintas projektas „Kūrybiška bendrystė Palangoje“, sujungęs iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus pasaulius – tradicinius amatus, šiuolaikines technologijas ir dirbtinį intelektą. Beveik 87,5 tūkst. eurų vertės projektas, kuriam skirta beveik 70 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų, buvo skirtas pirmiausia patiems palangiškiams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, jaunimui ir asmenims su negalia. 

Tačiau, pasak Palangos kultūros centro direktorės Vitos Petrauskienės, svarbiausias projekto rezultatas matuojamas ne vien skaičiais. „Didžiausias malonumas – matyti laimingus žmones, kurie dalyvaudami veiklose savyje atrado naujų talentų“, – sako ji. Nors projektas oficialiai baigėsi spalio 31-ąją, sėkmingiausios jo veiklos bus tęsiamos. Apie netikėtai didelį palangiškių aktyvumą, kūrybos galią įveikti vienišumą, senjorų pažintį su dirbtiniu intelektu ir tai, ko iš tiesų reikia kurorto bendruomenei, – „Palangos tilto“ pokalbis su V. Petrauskiene. 

– Projektas „Kūrybiška bendrystė Palangoje“ artėja prie finišo. Kuo labiausiai džiaugiatės žvelgdama į jo rezultatus? Kas Jus pačią labiausiai nustebino? 

– Projekto rezultatai parodė, jog Palangos bendruomenė yra aktyvi, smalsi ir norinti išmokti naujų dalykų. Didžiausias malonumas – matyti laimingus žmones, kurie dalyvaudami veiklose savyje atrado naujų talentų. Labiausiai nustebino dalyvių gausa ir drąsa, jų noras išbandyti tradicinius amatus ir naujausias technologijas. 

– Per metus įgyvendinta daugiau kaip 60 įvairių veiklų, jose dalyvavo 134 žmonės. Ar tokio aktyvumo tikėjotės? Kurios veiklos sulaukė didžiausio palangiškių susidomėjimo? 

– Planuodami veiklas tikėjomės sudominti žmones, tačiau toks nuoširdus ir nuolatinis įsitraukimas pranoko lūkesčius. Palangiškiai aktyviai rinkosi į užsiėmimus, nes būtent juose jautėsi jaukiai. Didžiulio susidomėjimo sulaukė tiek praktinis „Palangos rankdarbių meistarnės“ tekstilės amatų seminarų ciklas, tiek visiškai priešinga sritis – skaitmeninio raštingumo bei dirbtinio intelekto mokymai, parodę, kad gyventojai vienodai vertina ir praeities paveldą, ir ateities technologijas. 

– Vienas svarbiausių projekto tikslų – įtraukti vyresnio amžiaus žmones, jaunimą ir asmenis su negalia. Ar pavyko pasiekti tuos palangiškius, kurie paprastai lieka kultūrinio gyvenimo nuošalyje? Galbūt prisimenate kokią nors ypač jautrią ar įkvepiančią dalyvio istoriją? 

– Pavyko, ir tai atsispindi skaičiuose – net 84 % visų dalyvių sudarė būtent šių tikslinių grupių atstovai. Atsivėrė durys tiems, kurie anksčiau nesiryždavo ateiti į renginius. Ypač įkvepia istorijos iš rankdarbių užsiėmimų, kuriuose moterys, išgyvenusios netektis ar ilgą vienatvę namuose, vėl pradėjo šypsotis. Viena dalyvė prisipažino, kad bendras kūrybinis darbas tapo tikra terapija, padėjusia jai vėl pasijusti reikalingai, dalytis savo patirtimi, žiniomis ir tiesiog susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą. 

– Projekte susitiko du iš pirmo žvilgsnio labai skirtingi pasauliai – dirbtinis intelektas ir šimtmečius puoselėjami tradiciniai amatai. Kaip sekėsi juos sujungti? Ar vyresnio amžiaus dalyviai drąsiai jaukinosi skaitmenines technologijas? 

– Šis derinys pasiteisino, nors iš pradžių buvo šiek tiek dvejonių. Mūsų senjorai parodė neįtikėtiną smalsumą. Perpratę dirbtinio intelekto taikymą, saugią elektroninę identifikaciją ir e. paslaugas, jie suprato, kad technologijos yra puikus įrankis mūsų kasdienybėje. Buvo gera stebėti, kaip tradicinio paveldo grožis ir skaitmeninė pažanga vienas kitą papildo ir kartu naikina stereotipus apie technologijų sudėtingumą. 

– Rankdarbių meistarnėje surengta net 18 seminarų. Kuo ši veikla buvo ypatinga? Ar pastebėjote, kad bendras kūrybinis darbas padėjo žmonėms ne tik išmokti naujų dalykų, bet ir susirasti draugų, įveikti vienišumą? 

– Rankdarbių meistarnė tapo viena populiariausių projekto veiklų. Esu tikra, kad tai didžiulis Palangos kultūros centro etnografės, ansamblio „Mėguva“ vadovės Zitos Baniulaitytės nuopelnas. Parinktos labai įdomios seminarų temos. Rankdarbiai tapo gražia jungiančia gija, padėjusia žmonėms susitikti ir bendrauti. Prie arbatos puodelio žmonės dalijosi ne tik savo pomėgiais, naujais atradimais, bet ir gyvenimiška patirtimi. Meistarnė virto erdve, kurioje per bendrą kūrybą gimė tikros, nuoširdžios draugystės, kurias lydėjo bendruomeniškumo džiaugsmas. 

– Vienas apčiuopiamiausių projekto rezultatų – septyni pasiūti Palangos krašto viduramžių tautiniai kostiumai. Kuo jie išskirtiniai, kas juos vilkės ir kur palangiškiai galės juos išvysti? Ar šie kostiumai liks Palangos kultūros centro žinioje? 

– Projekto metu sukurti septyni Palangos krašto viduramžių tautiniai kostiumai yra išskirtiniai, nes sukurti remiantis tradicinės tekstilės tyrimais. Kuriant kostiumus buvo siekiama kuo tiksliau atspindėti Palangos krašto savitumą. Kostiumai lieka Palangos kultūros centro žinioje ir bus aktyviai naudojami – juos vilkės etnokultūros puoselėtojai, meno kolektyvų nariai. Palangiškiai ir miesto svečiai šiuos viduramžių kostiumus galės išvysti svarbiausių valstybinių švenčių, kalendorinių renginių, festivalių ir edukacijų metu. 

– Projekte dalyvavo ir jaunesni palangiškiai, ypač 18–35 metų žmonės, turintys mažiau galimybių. Kaip sekėsi juos sudominti? Ar pavyko užmegzti tikrą dialogą tarp skirtingų kartų? 

– Sudominti jaunesnę kartą nėra lengva, šią aplinkybę mes įvertinome jau rašydami projekto paraišką. Jaunimui pasiūlėme fotografijos, dizaino, skaitmeninio turinio kūrimo dirbtuves. Kartų dialogas įvyko natūraliai, kai jaunimas padėdavo senjorams drąsiau jaustis skaitmeninėje erdvėje. Šie mainai leido abiem pusėms pasijusti lygiavertėmis ir taip atrasti tarpusavio ryšį. 

– Bendra projekto vertė – beveik 87,5 tūkst. eurų, iš jų beveik 70 tūkst. eurų – Europos Sąjungos lėšos. Kaip vertinate šios investicijos naudą Palangos bendruomenei? Kokie rezultatai, Jūsų nuomone, geriausiai parodo, kad šios lėšos panaudotos prasmingai? 

– Ši investicija Palangos bendruomenei yra neįkainojama, nes jos didžiausias rezultatas – sustiprėjęs gyventojų tarpusavio ryšys ir prasmingas kartų dialogas. Projekto sėkmė ir rezultatai turi dvejopą vertę. Materialiuoju požiūriu buvo įrengtos šiuolaikiškos patalpos edukacijoms, sukurti bei pasiūti Palangos krašto viduramžių tautiniai kostiumai ir pastatyti nauji, estetiški bei modernūs informaciniai stendai. Tai puikūs, apčiuopiami įrankiai bendruomenės saviraiškai ir informacijos apie kultūrines bei edukacines veiklas sklaidai. Tačiau ne mažiau svarbi yra ir nematerialioji šio projekto pusė. Skaitmeninio turinio sprendimai ir tradicinio paveldo patirtys reikšmingai prisideda prie bendruomenės socialinės atskirties mažinimo, gyventojų skaitmeninių įgūdžių lavinimo bei noro veikti kartu stiprinimo. Būtent ši visokeriopa nauda bendruomenei ir parodo, kad lėšos buvo panaudotos prasmingai. 

– Projektas baigėsi spalio 31-ąją, tačiau jo dalyviai jau išreiškė norą tęsti užsiėmimus. Ar „Kūrybiška bendrystė Palangoje“ turės tęsinį? 

– Tai, kad dalyviai patys klausia „Kas bus toliau?“, mums yra didžiausias įvertinimas. Naujos projekto paraiškos nerašysime. ES projektai kelia labai daug sudėtingų biurokratinių reikalavimų, o tai atima labai daug laiko. Be to, projektai nėra Palangos kultūros centro prioritetinė veikla. Todėl pasirinkome paprastesnį kelią ir sėkmingiausias veiklas tiesiog organiškai tęsime. Palangos kultūros centras tikrai kvies į nedidelio formato užsiėmimus bei rankdarbių meistarnės susitikimus, tad bendrystė su projekto pabaiga nesibaigia. 

– Palanga dažniausiai siejama su vasara, poilsiautojais ir dideliais kultūriniais renginiais. Tačiau šis projektas buvo skirtas pirmiausia patiems miesto gyventojams. Ko jis Jus išmokė apie šiandienos palangiškių poreikius? Ką, remdamasis šia patirtimi, Palangos kultūros centras norėtų pasiūlyti bendruomenei ateityje? 

– Šis projektas dar kartą įrodė, kad Palangos vietos bendruomenė yra nepaprastai aktyvi ir kūrybinga. Didieji renginiai kuria miesto įvaizdį, tačiau patiems palangiškiams labiausiai reikia nuoširdaus santykio ir nedidelio formato veiklų, kurios vyktų ištisus metus. Palangiškiai nori kurti, bendrauti, dalytis istorijomis ir tiesiog gerai jaustis. Remdamasis šia patirtimi, Palangos kultūros centras ir toliau stiprins ryšį su bendruomenėmis, skatins naujas iniciatyvas, kuriose vietos žmonės galėtų megzti gilų tarpusavio ryšį, o kultūra taptų kasdiene bendrystės forma.