Palangos merui įspėjus apie grėsmes valstybei, Kultūros ministerija „Palangos tiltui“ pripažino sistemos spragas, kreipėsi į VSD

 Palangos merui Šarūnui Vaitkui viešai įspėjus, kad su prorusiška veikla siejami asmenys gali piktnaudžiauti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacine sistema (VIRSIS), siekdami gauti galimai komercinę paslaptį sudarančių duomenų apie Šventosios jūrų uostą, sureagavo Kultūros ministerija. Lapkričio 9-ąją „Palangos tiltui“ ji pripažino sistemos spragas ir pranešė apie rengiamus teisės aktų pakeitimus bei papildomas patikras. Tą pačią dieną Valstybės saugumo departamentas (VSD) redakcijai patvirtino: „Ministerija yra paprašiusi VSD vertinimo ir jį gaus artimiausiu metu.“ VSD taip pat pažadėjo atsakyti į kitus „Palangos tilto“ klausimus.

Meras įžvelgė nacionalinio saugumo grėsmę 

Lapkričio 6 dieną Š. Vaitkus  pranešė savo „Facebook“ paskyroje, kad Palangos miesto savivaldybė sulaukė VšĮ „Tėvynės konduktoriai“ prašymų pateikti išsamią informaciją apie Šventosios jūrų uosto ekonominę padėtį, jo išlaikymo, priežiūros ir remonto išlaidas bei dešimties metų finansines prognozes. 

Pasak mero, su prorusiška veikla siejamų asmenų vadovaujama organizacija, remdamasi viešosios informacijos rengėjo statusu, reikalauja duomenų apie strategiškai svarbų infrastruktūros objektą, kuris gali būti naudojamas ir valstybės gynybos bei saugumo reikmėms. 

Š. Vaitkus teigė, kad savivaldybė apie situaciją informavo Valstybės saugumo departamentą (VSD), prašydama įvertinti galimas nacionalinio saugumo rizikas. 

„Kaip tai padaryti, jei pati valstybė, sukūrusi juodąją VIRSIS skylę, neužtikrina saugumo patikros bei garantijų, kad subjektas veikia išimtinai visuomenės interesais, tačiau įpareigoja jam teikti jautrią informaciją bei baudžia to nepadarius?“ – klausė meras. 

Š. Vaitkus taip pat atkreipė dėmesį į galimas VšĮ „Tėvynės konduktoriai“ veiklos sąsajas su „Nemuno aušros“ politiniais interesais. Pasak jo, organizacijos anksčiau Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui pateikti klausimai buvo palankūs partijos lyderiui Remigijui Žemaitaičiui, o jos domėjimasis Šventosios uostu sutapo su vieša advokato Mindaugo Jablonskio, anksčiau minėto kaip galimo „Nemuno aušros“ kandidato į energetikos ministrus, kritika šiam projektui. 

Vis dėlto duomenų, patvirtinančių tiesioginius organizacinius ar finansinius viešosios įstaigos ryšius su partija, kol kas nėra pateikta 

Ministerija: sistema sukurta kitokiomis saugumo sąlygomis 

„Palangos tiltui“ pateiktame atsakyme Kultūros ministerija pripažino, kad VIRSIS veikimo principai buvo suformuoti kitokioje geopolitinėje aplinkoje. 

„Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sistema (VIRSIS) buvo sukurta taikos ir įprastos demokratinės konkurencijos sąlygomis, kai pasitikėta pačių subjektų deklaruojamais duomenimis. Pasikeitus saugumo aplinkai, kyla abejonė, ar tokia pasitikėjimu grįsta sistema yra pakankamai efektyvi“, – teigiama ministerijos atsakyme. 

Ministerija taip pat atskleidė, kad dėl VšĮ „Tėvynės konduktoriai“ veiklos jau anksčiau kreipėsi į atsakingas institucijas. 

„Siekdamas, kad viešosios informacijos rengėjo statusas būtų naudojamas pagal paskirtį, o valstybė turėtų veiksmingus teisinius instrumentus reaguoti į galimą piktnaudžiavimą profesionalios žurnalistikos reputacija ir nacionalinio saugumo grėsmes, ministras Lukas Alsys Kultūros ministerijos specialistams pavedė atlikti teisinį vertinimą dėl galimos teisėkūros iniciatyvos, kuri padėtų spręsti sisteminę problemą, išryškėjusią analizuojant viešosios informacijos rengėjo statusu galimai piktnaudžiaujančių subjektų atvejus – dėl VšĮ „Tėvynės konduktoriai“ veiklos Kultūros ministerija jau anksčiau yra pateikusi pranešimą kompetentingoms institucijoms (Valstybės saugumo departamentui, Generalinei prokuratūrai, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai).“ 

Pripažįsta, kad išankstinės patikros nėra 

Ministerijos teigimu, dabartinė tvarka leidžia viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams savarankiškai deklaruoti savo duomenis, neatliekant privalomos išankstinės faktinės veiklos patikros. 

„Dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai duomenis į VIRSIS pateikia savarankiškai, o privalomos išankstinės faktinės veiklos patikros nėra. Būtent šią spragą siekiama pašalinti.“ 

Kultūros ministro L. Alsio pozicija, ministerijos teigimu, yra aiški: būtina apsaugoti žiniasklaidos laisvę, tačiau kartu užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui jos statusu. 

„Pasak ministro, žiniasklaidos laisvė turi būti ginama, bet žiniasklaidos statusas negali tapti priedanga priešiškoms informacinėms operacijoms. Visuomenės informavimo reguliavimo specialistai turi išanalizuoti ir rasti sprendimą, kaip minimaliais teisės aktų pakeitimais įtvirtinti rizikos valdymu pagrįstą, visiems vienodą ir proporcingą VIRS duomenų patikros mechanizmą. Tokia patikra galėtų būti inicijuota ir tais atvejais, kai gaunama atitinkama žvalgybinė informacija apie viešosios informacijos rengėją/ skleidėją. Svarstytina, ar nereiktų patikros laikotarpiu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, pavyzdžiui, teikti informaciją ne visuomenės informavimo įstatyme nustatytais, bet įprastais atsakymų į užklausas rengimo terminais.“ 

Numatyta tikrinti naujų žiniasklaidos subjektų veiklą 

Kultūros ministerija pabrėžė, kad būsimi pakeitimai turėtų atitikti Europos žiniasklaidos laisvės aktą (EMFA), kuriuo saugomas žiniasklaidos nepriklausomumas ir kartu siekiama mažinti piktnaudžiavimo jos statusu riziką. 

„Pažymėtina, kad šiuo metu KM yra inicijavusi teisėkūros pakeitimus (kartu su Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimui nacionalinėje teisėje reikalingais pakeitimais), kad prieš naujam VIRS pateikiant duomenis į VIRSIS (deklaruojant savo veiklą) būtų atliekamas jo faktinės veiklos patikrinimas, kurį atliktų kompetentinga institucija.“ 

Taigi ministerija svarsto ne vien reagavimą į jau nustatytus galimus pažeidimus, bet ir prevencinę naujų viešosios informacijos rengėjų veiklos patikrą. 

Už neteisingus duomenis – iki 1700 eurų baudos 

Ministerija taip pat atkreipė dėmesį, kad jau galiojantys teisės aktai numato atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą VIRSIS arba jų nepateikimą. 

„Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) Kultūros ministerijai suteikia įgaliojimus vykdyti administracinę teiseną dėl duomenų ar informacijos apie VIRS ir jų veiklą nepateikimo į VIRSIS arba neteisingų duomenų / informacijos pateikimo. ANK 135 str. nustatyta administracinė atsakomybė (bauda nuo 300 iki 800 EUR, už pakartotinį pažeidimą – nuo 900 iki 1700 EUR) dėl duomenų ar informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą nepateikimo į VIRSIS arba neteisingų duomenų / informacijos pateikimo, o 589 str. įgalioja KM pareigūnus surašyti administracinių nusižengimų protokolus.“ 

Ministerija nurodė, kad būtina kuo greičiau užtikrinti praktinį administracinės procedūros veikimą, kad būtų galima teisėtai ir skaidriai nagrinėti galimus VIRSIS duomenų pateikimo pažeidimus. 

Taigi Š. Vaitkaus iškelta problema sulaukė oficialaus ministerijos atsako: pripažįstamas poreikis stiprinti VIRSIS patikros mechanizmus, o teisės aktų pakeitimai jau inicijuoti. Tačiau ministerija kol kas nenurodė, kada naujoji tvarka galėtų įsigalioti ir kaip konkrečiai būtų sprendžiamas Palangos savivaldybei pateiktas prašymas dėl Šventosios uosto informacijos.