Palangos miesto savivaldai – 90 metų

1932 m. lapkričio 5 d. Vietos savivaldybės įstatymo pakeitimu Palangai suteiktos antraeilio miesto teisės. 1931 m. priimtame Vietos savivaldybės įstatyme labai išsamiai apibrėžiama miesto savivaldybės konstitucija. Jame numatyta, kad miestai skirstomi į pirmaeilius ir antraeilius. Pirmaeiliai miestai nedalyvaudavo apskrities savivaldoje ir patys turėjo apskrities teises, o antraeiliai – dalyvaudavo. Įstatymu numatyta, kad Lietuvoje yra dešimt pirmaeilių miestų ir 29 antraeiliai. Kretingos apskrityje, iki tol, kol Palangai suteiktos miesto teisės, buvo vienas antraeilio miesto teises turintis miestas – Kretinga.

1932 m., po Šv. Kalėdų, gruodžio 27 ir 28 dienomis vyko rinkimai į pirmąją Palangos miesto tarybą. Vadovaujantis galiojusiu įstatymu miesto tarybų rinkimus vykdydavo miesto burmistras, todėl Vidaus reikalų ministras Steponas Rusteika šias pareigas atlikti pavedė Palangos valsčiaus viršaičiui Feliksui Paulauskui, o rinkimų komisijos pirmininku paskyrė dr. Joną Šliūpą. Rinkimuose dalyvavo 7 rinkiminiai sąrašai, kuriuose pristatyti 52 kandidatai. Kandidatų sąrašai atskirų/papildomų pavadinimų, kurie vienytų kandidatus bendrais bruožais ar politinėmis ideologijomis, neturėjo. Jie tiesiog buvo sunumeruoti eilės tvarka.

1932 m. gruodžio 29 d. Kretingos apskrities viršininkas informavo Vidaus reikalų ministerijos Savivaldybių departamentą, kad į Palangos miesto tarybą išrinkti 9 nariai (7 vyrai ir 2 moterys): Feliksas Paulauskas, Jurgis Balšaitis, Jonas Šliūpas, Liudas Vaineikis, Antanas Rodenka, Stasys Jazdauskas, Stasė Vaineikienė, Ženia Klompusaitė, kun. Juozas Butkus. Į Palangos miesto tarybą išrinkti 9 tarybos nariai, nes miestuose iki 5000 gyventojų, tiek tarybos narių ir buvo renkama.

1933 m. sausio 18 d. Palangos miesto tarybos nariai rinkosi į pirmąjį posėdį. Jame rinko burmistrą ir jo padėjėją. Pasiūlyti trys kandidatai burmistro pareigoms: dr. Jonas Šliūpas, dr. Liudas Vaineikis ir Napolis Zabulionis. Balsuojant slaptu balsavimu dr. J. Šliūpas, surinkęs 6 balsus, tapo pirmuoju Palangos miesto burmistru. Jo pavaduotoju išrinktas dr. Liudas Vaineikis, bet Kretingos apskrities viršininkas, net du kartus, ignoruodamas tarybos narių nuomonę, jo kandidatūros taip ir nepatvirtino. Palangos miesto burmistro padėjėju paskirtas atsargos karininkas Napolis Zabulionis. 

1933 m. sausio 21 d., Kretingos apskrities viršininkas patvirtino dr. Joną Šliūpą Palangos miesto burmistru. Taip atsilaisvino vieta miesto taryboje, nes pagal galiojusį įstatymą burmistras sprendžiamąjį balsą taryboje turėjo, bet tarybos nariu būti negalėjo. Jo vietą užėmė sekantis sąrašo kandidatas, surinkęs daugiausia balsų, Pranas Ambrozaitis. Tai buvo ne vienintelis pasikeitimas tarybos narių sudėtyje. Nežinoma, dėl kokių priežasčių, Feliksas Paulauskas atsisakė miesto tarybos nario pareigų ir jo vietą užėmė Ignas Vilkas, o išrinktą Stasį Jazdauską pakeitė Pranas Ragauskas. 

1932 m. išrinktos pirmosios Palangos miesto tarybos kadencija tęsėsi iki 1934 m. lapkričio 9 d., kai Lietuvoje įvyko visuotiniai miestų tarybų rinkimai.

Dr. Jonas Šliūpas (1861–1944) Palangos burmistro pareigas vykdė 3 kartus: 

1-ąjį – nuo 1933 m. sausio 21 d. iki 1934 m. lapkričio 20 d.;

2-ąjį – nuo 1938 m. kovo 28 d. iki 1939 m. liepos 1 d.;

3-iąjį – nuo 1941 m. birželio 22 d. iki (data nežinoma). 

(Fotografija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinių)

Parengė Virginija Paluckienė, Palangos kurorto muziejaus direktorė