Palangos „pirmasis blynas“ įtraukti vietos bendruomenes į biudžeto pinigų skirstymą „prisvilo". Kretingos rajonas jau antrus metus tai daro

Dalyvaujamasis biudžetas nėra kažkas naujo ar išskirtinio. Pirmieji jį pasaulyje prieš tris dešimtmečius pradėjo taikyti brazilai, kai Porto Alegrės miesto gyventojams buvo pasiūlyta patiems nuspręsti, kam ir kaip leisti biudžeto lėšas. Palangos kaimynai, Kretinga, jį jau išbandė pernai ir pakartos šiemet, o Klaipėdos rajonas tai pasiryžo išmėginti šiemet. Tačiau Palangos „pirmasis blynas“ įtraukti vietos bendruomenes į biudžeto pinigų skirstymą „iš apačios į viršų“ „prisvilo“ – iš pateiktų 7 bendruomenių iniciatyvų nė viena neatitiko Bendruomenių iniciatyvų administravimo ir finansavimo tvarkos apraše nustatytų reikalavimų.

Nebuvo surinktas reikiamas pritariančiųjų skaičius

„Pagal Bendruomenių iniciatyvų administravimo ir finansavimo tvarkos aprašą, bendruomenės iniciatyvai turi pritarti ne mažiau kaip 10 atitinkamos seniūnaitijos gyventojų. Tačiau 6 pateiktoms iniciatyvoms nebuvo surinktas reikiamas pritariančiųjų skaičius. Dar viena iniciatyva buvo pateikta pavėluotai. Kadangi nė viena iš pateiktų iniciatyvų neatitiko Bendruomenių iniciatyvų administravimo ir finansavimo tvarkos apraše nurodytų reikalavimų, komisija, kaip reikalauja teisės aktai, negalėjo jų patvirtinti,“ – „Palangos tiltui“ sakė Savivaldybės biudžeto skyriaus vedėjos Aušra Kedienė.

Palangos bendruomenės nepateikė ne vienos iniciatyvos

Elena Kuznecova, savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir Finansų komiteto pirmininko pavaduotoja ir bendruomenės iniciatyvų vertinimo ir atrankos darbo grupės narė, sakė „Palangot tiltui“, kad Savivaldybė nesulaukė nė vienos iniciatyvos iš Palangos bendruomenių.
„Visi septyni pasiūlymai buvo iš Šventosios,“ – sakė E. Kuznecova. „Ir iš Monciškės, ir Būtingės, ir pačios Šventosios. Žmonės tiesiog „neįsiskaitė“ į sąlygas. Tikiuosi, kad ateityje gausime gerokai daugiau iniciatyvų iš vietos bendruomenių.“
Vaidas Šimaitis, miesto Tarybos narys ir bendruomenės iniciatyvų vertinimo ir atrankos darbo grupės pirmininkas, sakė „Palangos tiltui“, kad Palanga „irgi bando“ aktyviau įtraukti savivaldybės bendruomenės į biudžeto paskirstymą.
„Tik pas mus gal to masteliai yra kitokie (mažesni – aut.) Biudžetas – ne šiaip sau koks dalykas,“ – V. Šimaitis vengė žodžio „dalyvaujamasis biudžetas.“
„Deja, šiemet pasiūlymai nebuvo pateikti tinkamai mums. Bet mes, pavyzdžiui, įtraukėme į biudžeto eilutę stebėjimo kamerų pastatymą Šventojoje, nes to pageidavo vietos bendruomenė,“ – sakė V. Šimaitis.

Numatyta daugiau nei 250 tūkstančių eurų

V. Šimaitis minėjo, kad bendruomenių iniciatyvoms numatyta šiek tiek daugiau nei 250 tūkstančių eurų šių metų miesto biudžete.
Anot jo, kai kurios iniciatyvos buvo „mažai logiškos“: „Pavyzdžiui, buvo pageidavimas pastatyti vaikų žaidimų aikštelę, nors aplink tik trys šeimos gyvena.“
Dainius Želvys, miesto Tarybos narys, sakė „Palangos tiltui“, kad Palanga jau „eina“ Kretingos rajono savivaldybės pavyzdžiui, kuri jau pernai reklamavo savo pirmąjį dalyvaujamąjį biudžetą.
„Tad bandymas yra ir Palangoje, tik pas mus sumos – mažesnės,“ – sakė D. Želvys. „Kretinga tą dalyką yra labai „ištrimitavusi.“

Tarybą sprendimą priėmė pernai

Palangos miesto Taryba dar praėjusių metų lapkričio 26 d. priėme sprendimą „Dėl bendruomenės iniciatyvų admininstravimo ir finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo.“
Pagal jį Savivaldybėje formuojami nauji bendruomenės iniciatyvų administravimo bendrieji principai. Esminis jų – „iš apačios į viršų” – pabrėžia vietos gyventojų įtraukimo svarbą, siekiant socialinės bei ekonominės gerovės bendruomenėje. Šio principo tikslas – skatinti vietos gyventojų dalyvavimą priimant sprendimus vietos lygiu.
Savivaldybės tarybos sprendimu buvo sudaryta bendruomenės iniciatyvų vertinimo ir atrankos darbo grupė, sudaryta iš ne mažiau kaip 5 asmenų.
Bendruomenės Savivaldybei galėjo teikti mažos ir didelės vertės pasiūlymus. Mažos vertės pasiūlymas – bendruomenės iniciatyva, kuriai įgyvendinti nereikia rengti techninio ir darbo projekto ir preliminari sąmata neviršija 50 tūkst. eurų. Didelės vertės pasiūlymas – bendruomenės iniciatyva, kuriai įgyvendinti reikia rengti techninį ir darbo projektą ir preliminari sąmata neviršija 100 tūkst. eurų.

Auga bendruomeniškumas, didesnis rūpestis savo gyvenamąja aplinka

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius sakė „Palangos tiltui“, kad didžiausias postūmis, kurį dalyvaujamasis biudžetas davė Kretingos rajonui – tai augantis bendruomeniškumas, didesnis rūpestis savo gyvenamąja aplinka, suvokimas, kaip gyventojų į savivaldybės biudžetą mokami mokesčiai investuojami į viešą infrastruktūrą, kaip priimami sprendimai.
„Labai svarbu tai, kad Gyventojų iniciatyvų projektas įtraukia žmones, kurie anksčiau neturėjo galimybių patys išsakyti, kokių pokyčių nori, pasiūlyti gerą idėją ar tiesiogiai išreikšti savo poziciją balsuojant, kam skirti dalį biudžeto lėšų, o vėliau jau skatina žmones ir labiau tausoti pačių sukurtą turtą,“ – sakė A. Kalnius.
Kretingos rajonas šiemet iniciatyvų projektų laukia jau antrus metus. Pernai paraiškas pateikė net 47 gyventojai iš visų 9 rajono seniūnijų. Trijose kategorijose buvo išrinkti net 4 įgyvendinami projektai – 2 mažesnės ir 2 didesnės vertės. Šiuo metu vienas mažos vertės projektas jau įgyvendintas. Vydmantų miestelyje įrengta poilsio ir laisvalaikio zona su lauko treniruokliais. Pernai pas kaimynus 4 pateikti projektai neatitiko reikalavimų ir paskutiniame atrankos etape – viešame balsavime – nedalyvavo.
„Organizavome renginius visų rajono seniūnijų gyventojams – dalyvavo gal apie 200 žmonių, kurie diskutavo aiškinosi, vėliau jau mažesniuose rateliuose svarstė įvairias idėjas, skleidė žinią savo gyvenvietėse, ragino palaikyti jų iniciatyvas. Pasiskaičiavome, kad jau pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais už pačių gyventojų pasiūlytas iniciatyvas balsavo apie 7,7 proc. balsavimo teisę turėjusių Kretingos rajono gyventojų. Tad tikrai galiu teigti, kad žmonės įvertino šį jų sprendimams skirtą įrankį,“ – sakė A. Kalnius.

Būta ir „svilėsių“

Anot jo, „svilėsių šiek tiek buvo, tačiau jie čia krito iš kito „gaisro“ – dėl visoje šalyje paskelbtos ekstremaliosios padėties gyventojų išrinktų idėjų įgyvendinimas šiek tiek nusikėlė.
„Tad pernai administracija spėjo įgyvendinti pirmą mažąjį projektą – nenaudojamoje teritorijoje prie Vydmantų gimnazijos iškilo nauja aktyvaus laisvalaikio ir poilsio zona. Kitos trys daugiausiai gyventojų balsų sulaukusios idėjos metu projektuojamos ir bus įgyvendintos šiemet. Didžiųjų projektų kategorijoje laimėjusiam dviračių tako apšvietimui nuo Vydmantų iki Palangos savivaldybės ribos įrengti projektas šiuo metu derinamas su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kitomis atsakingomis institucijomis. Senosios Įpilties piliakalnio poilsiavietės sutvarkymo idėją įgyvendinti jau pasiruošta – ji jau suderinta su Kultūros paveldo departamento atstovais. Mažasis Kretingos miesto projektas, fontanas iš grindinio Kretingos M. Valančiaus bibliotekos prieigose, taip pat kultūros paveldo objekto teritorijoje,“ – sakė Kretingos rajono meras.
Šiemet kaimynai taip pat kviečia savo rajono gyventojus siūlyti savo idėjas – tą jie gali padaryti iki kovo 1 dienos.

Idėjų Klaipėdos rajono savivaldybė laukė net du mėnesius

Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri šiemet pirmąkart įgyvendins dalyvaujamąjį biudžetą, administracijos direktorius Artūras Bogdanovas sakė „Palangos tiltui“, kad didžiausiu dalyvaujamojo biudžeto pliusu įvardija didesnį gyventojų įtraukimą į sprendimų priėmimą.
„Žmonės vis aktyvesni, jie vis labiau nori dalyvauti savivaldos gyvenime, jiems įdomu, kokie projektai įgyvendinami, kokia jų eiga ir trukmė,“ – sakė jis. „Gyventojų idėjų įgyvendinimui esame skyrę ne mažiau nei 300 tūkstančių eurų.“
Idėjų Klaipėdos rajono savivaldybė laukė net du mėnesius – nuo gruodžio pradžios iki sausio pabaigos. Ir galiu pasakyti, kad sulaukėme tikrai nemažo gyventojų susidomėjimo. Vasario pradžioje jau buvo pateikta 43 paraiškos.
„Gyventojų pasiūlymai įvairūs – dainuojantys fontanai, viešųjų erdvių, tokių kaip paplūdimiai, sutvarkymas, riedlenčių parko įrengimas,“ – sakė Artūras Bogdanovas.
Anot jo, tokį biudžetą jau įgyvendina Alytus, Šiauliai, Kretinga, dabar ir Klaipėdos rajonas.
„Matome, kaip žmonės įsitraukia, kaip „serga“ už savo idėją, ir kaip nori, kad ji būtų įgyvendinta. O tai ir yra svarbiausia,“ – pabrėžė Artūras Bogdanovas, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius.