Palangos senosios gimnazijos gimnazistų išvyka į Taliną ir Tartu

Palangos senosios gimnazijos gamtos mokslų mokytojos gimnazistams, besidomintiems gamtos mokslais, organizavo kelionę į Taliną ir Tartu mokslo centrą AHHAA. Kelionė prasidėjo anksti – pirmą valandą nakties. Nors ir trūko miego, visiems rūpėjo iki soties pasišnekėti su draugais, todėl per Latviją Estijos link tamsoje riedantis autobusas ūžė kaip avilys.
Išaušus vaiskiam penktadienio rytui, autobusas pasiekė Estijos pasienį. Neilgam sustoję prasikrapštyti akių, paragauti tradicinės estiškos sriubos pusryčiams arba tiesiog įkvėpti gryno oro, tęsėme kelionę per Estiją, pro autobuso langus dairydamiesi į abipus kelio žaliuojančius laukus ir miškus bei klausydamiesi gidės pasakojimo apie šią šalį. Vienuoliktą valandą priešpiet pasiekėme Estijos sostinę Taliną. Čia mūsų laukė ekskursija po senamiestį.
Grožėjomės viduramžių dvasia alsuojančiais pastatais, iš apžvalgos aikštelės atsivėrusia miesto panorama ir skulptūromis. Patyrėme jausmą žvelgti iš apačios į svaiginančiai aukštą bažnyčios bokštą, kuris kažkada buvo aukščiausias pastatas pasaulyje, ir jaustis menkučiais it vabalėliai. Susipažinome net su neįtikėtinai draugiškais ir nebaikščiais Talino kirais. Apėję gražiausias senamiesčio gatves, išsiskirstėme rotušės aikštėje. Kiekvienas turėjo galimybę tyrinėti viduramžiškas gatveles, užuosti skirtingus miesto kvapus, atrasti paslaptingų, net mistiškų užkaborių ir prisijaukinti Taliną pats. Arba tiesiog jaukiai pasišnekučiuoti kavinukėje prie puodelio kakavos. Vakarėjant nuvažiavome į viešbutį, kur nuovargis ir įspūdžiai užmerkė mums akis.
Kitą dieną pažintis su Estija nesibaigė: išvažiavome į antrą pagal dydį Estijos miestą Tartu. Tai studentiškai jaunatviškas ir jaukus miestas, o Tartu universitetas vertinamas visame pasaulyje. Fantastiškai įdomiame mokslo ir technologijų parke AHHAA pamatėme, kiek daug nežinome apie mus supantį pasaulį ir kokius nuostabius dalykus galima stebėti pasitelkus mokslą. Klaidžiojome veidrodžių labirinte, važiavome dviračiu per lyną, landžiojome tarp lazerių kaip tikri nusikaltėliai. Čia veikė įrenginys, sukeliantis mažytį tornadą, akvariumuose plaukiojo rifų žuvys ir aksolotliai, palubėje kabojo metalinė konstrukcija, išsiskleidžianti lyg milžiniškas žvilgantis pienės pūkas, kai ant platformos po ja padedi tiksliai 186 kilogramus, stovėjo stiklinis rutulys, prie kurio prisilietus prie pirštų prisisiurbia šviesos siūlai. Čia veikė tikrų ligų pažeistų organų, įvairių gyvūnų embrionų ekspozicija, kurią apžiūrėti įdomiau nei nuskristi į mėnulį. Dabar net nebeprisimenu, kiek dar stebuklų ten virto tikrove.
Atsisveikinę su mokslo centru, pasivaikščiojome ir po Tartu. O tada – ilga kelionė namo, mintyse „virškinant“ dviejų dienų įspūdžius ir plepantis su draugais. Gal kelionė ir išvargino, bet patirtų emocijų nepakeistų niekas. Kai saulei jau nusileidus autobusas sustojo Palangoje, iš jo neišlipo nė vienas, nepatenkintas šia kelione.

Ieva SOKOLOVAITĖ, Senosios gimnazijos Iie kl.