Palangos spalvos skirtingų menininkų akimis

Visą savaitę vykęs keturių valstybių menininkų pleneras vėl prikėlė aptuštėjusį po vasaros šurmulio miestą. Susirinkę menininkai iš Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir žinoma Lietuvos noriai dalinosi savo nepaprastais gabumais. 21 poetas ir 11 dailininkų atgaivino savo kūriniuose Baltijos jūrą ir atskleidė savo skirtingus temperamentus. Tarpusavyje bendradarbiaudami jie vertė vienas kito eilėraščius, siekdami juos įamžinti visomis keturiomis kalbomis. Šio gražaus projekto organizatorė, taip pat ir poetė bei vertėja Birutė Jonuškaitė džiaugiasi galėdama pasigirti jau trečius metus sėkmingai pasiteisinančiu renginiu.

Šis Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Gruzijos poetų ir dailininkų pleneras surengtas siekiant paminėti Lietuvos tūkstantmečio metus. Šiais metais visi sugužėjo į Lietuvos rašytojų sąjungos kūrybos ir poilsio namus „Diemedis“. Nepaprastai džiaugdamasi dėl nuostabaus priėmimo projekto organizatorė dėkojo Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentui Gintarui Sičiūnui.

Trečius metus vykdomas projektas nepaliko užmaršty sukurtų darbų. Išleisti jau du plenero darbų almanachai: pirmaisiais susibūrimo metais – 2007 – trikalbis „Žodžiai ir spalvos“, kurio kūriniai gimė Nidoje. O 2008 metai padovanojo jau keturkalbį almanachą „Karalių delnuose“, kurio puslapiuose Druskininkų miesto įkvėpti darbai. Šis renginys pradėjo gyvuoti dėka Viešosios įstaigos „Rašytojų sąjungos fondo“, vadovaujamo Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko Jono Liniausko ir LR Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamento.

Pasak projektui vadovaujančios B.Jonuškaitės, didžiausias noras yra supažindinti mūsų šalies žmones su svečių kūryba, kuri iki šiol neturėjo jokios paklausos. Didžiulę įtaką mūsų šalyje turi tik žinomos užsienio autorių pavardės, o kaimyninės šalys dažnai yra pamirštamos. Kiekvienais metais renkamas vis kitas kolektyvas, kad vyrautų kūrybinių darbų įvairovė. Šiais metais susirinko jaunesnio amžiaus žmonės.

Pilni besisvečiuojančių menininkų Lietuvos rašytojų sąjungos kūrybos ir poilsio namai „Diemedis“ dvelkia šiluma, kurią skleidžia savo nuoširdumu susirinkę žmonės. Maloniausia girdėti kalbant kitų šalių žmones mūsų gimtąja kalba. O tokių žmonių buvo. Gruzinė Nana Devidze nedrąsiai prabyla lietuvių kalba, paaiškindama, jog jos mokama kalba labai skurdi, bet kuklintis jai nėra dėl ko. Viską suprantanti ir puikiai atsakanti į klausimus moteris atvyko, kad padėtų išversti jaunųjų poetų darbus į lietuvių kalbą. Nostalgiškai atsigręždama į praeitį ji prisipažino, kad visgi lietuvių kalba jai yra kaip gimtoji. Tėvelio meilė Lietuvai nepaliko abejingos ir Nanos. Mokydamasi Vilniaus universitete ji išmoko lietuvių kalbą ir iki šiol ją brangina, padėdama jai plisti.

Jaunas ukrainietis Vladislovas Žurba išplėstom rankom sutinka visus, kurie nori su juo pabendrauti lietuvių kalba. Ypatingai stengdamasis kalbėti taisyklingai, prireikus greit išsitraukia iš kuprinės žodynėlį, tačiau jo prireikia labai retai. Lietuvių kalbą pramokęs gimtojoje šalyje, savo jėgas bandė atvykęs į Vilnių. „Visi manydavo, kad aš lietuvis, nes kalbėdavau trumpai“, - juokėsi kūrybingas vaikinas. Džiaugsmu trykštantis poetas bei vertėjas dalinosi įspūdžiais apie jau pažįstamas Lietuvos vietas ir Baltijos jūrą. Pats kurdamas eiles Vladislovas žino, kaip sunku perteikti tikrąją eilėraščio prasmę. Projekto organizatorė B.Jonuškaitė todėl ir pabrėžia, kad vertėjams daug lengviau, kai patys autoriai būna šalia. Tardamiesi jie atkuria būtent tai, koks rezultatas tenkins ir vertėjus, ir poetus.