Tačiau už šių džiuginančių skaičių slypi ir nerimą keliančios tendencijos: kasmet gimsta vis mažiau vaikų, daugėja hospitalizacijų dėl diabeto, gyventojai vangiai dalyvauja vėžio prevencinėse programose, o eismo traumų skaičius per metus padvigubėjo. Tokį nevienareikšmį kurorto sveikatos paveikslą atskleidžia 2026 metų spalio 30 dieną Palangos merui pateikta 2025 metų visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita.
Palanga auga, nors miršta daugiau žmonių, nei gimsta
18 864 – vidutinis Palangos gyventojų skaičius, 80,7 metų tikėtina gyvenimo trukmė, 26,6 procento – 65 metų ir vyresni gyventojai.
2025 metais vidutinis metinis Palangos gyventojų skaičius pasiekė 18 864 – per metus padidėjo 556 žmonėmis, arba 3 procentais. Palyginti su 2022-aisiais, kurorte gyventojų padaugėjo net 1 451.
Tačiau natūrali gyventojų kaita išlieka neigiama. Pernai Palangoje gimė vos 97 kūdikiai, o mirė 232 žmonės. Taigi mirčių buvo beveik 2,4 karto daugiau nei gimimų.
Gyventojų skaičiaus augimą palaiko migracija: iš kitų Lietuvos savivaldybių atvyko 1 547 žmonės, išvyko 880. Vidaus migracijos balansas – teigiamas, net 667 gyventojai.
Dar vienas iškalbingas skaičius – 5 024 palangiškiai yra 65 metų arba vyresni. Jie sudaro 26,6 procento gyventojų, kai Lietuvos vidurkis – 21,2 procento.
Tai reiškia, kad kurortui ateityje reikės vis daugiau vyresnio amžiaus žmonėms pritaikytų sveikatos, slaugos ir socialinių paslaugų.
Gyvenimo trukmė – viena stipriųjų Palangos pusių
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Palangoje 2025 metais siekė 80,7 metų, o Lietuvoje – 77,9 metų. Skirtumas – net 2,8 metų kurorto naudai.
Per metus šis rodiklis Palangoje pagerėjo 0,8 metų.
Tačiau pagrindine mirties priežastimi išlieka kraujotakos sistemos ligos. Jos nusinešė 109 gyvybes – 47 procentus visų mirusiųjų. Nuo piktybinių navikų mirė 54 žmonės, arba 23,3 procento.
Abi ligų grupės kartu sudarė daugiau kaip 70 procentų visų mirčių.
Vis dėlto pagal amžių standartizuotas mirtingumas nuo kraujotakos ligų Palangoje buvo maždaug 23 procentais mažesnis nei Lietuvoje. Tai svarbus teigiamas rodiklis, ypač turint omenyje vyresnę kurorto gyventojų struktūrą.
Diabetas: ligoninėje atsiduria vis daugiau pacientų
Viena ryškiausių problemų – cukrinis diabetas. 2025 metais Palangoje užregistruotos 40 išvengiamomis laikomų hospitalizacijų dėl šios ligos, šešiomis daugiau nei 2024-aisiais.
Hospitalizacijų rodiklis buvo beveik 39 procentais didesnis nei Lietuvos vidurkis.
II tipo diabetu sirgo 1 003 palangiškiai, I tipo – 64. Nuo diabeto mirė šeši žmonės.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad būtina stiprinti ambulatorinę pacientų priežiūrą, savikontrolės mokymą, tinkamos mitybos ir fizinio aktyvumo skatinimą.
Svarbus ir gydytojų prieinamumas: Palangoje 10 tūkstančių gyventojų teko 5,7 šeimos gydytojo, Lietuvoje – 8.
Vėžio prevencija: ypač didelis atotrūkis
Nerimą kelia tai, kad palangiškiai visose keturiose analizuotose prevencinėse programose dalyvavo rečiau nei vidutiniškai Lietuvos gyventojai.
Didžiausias skirtumas – gimdos kaklelio vėžio prevencijoje: Palangoje dalyvavo 52,5 procento tikslinės grupės moterų, Lietuvoje – 76,2 procento. Atotrūkis siekė net 23,7 procentinio punkto.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos dalyvavimo rodiklis per metus sumažėjo nuo 39,1 iki 33,6 procento. Tiesa, vertinant šį pokytį būtina atsižvelgti į pasikeitusį patikrų periodiškumą.
Ataskaitos rengėjai siūlo aktyviau kviesti gyventojus tikrintis sveikatą, siųsti SMS priminimus ir individualiai aiškintis nedalyvavimo priežastis.
Eismo traumų skaičius padvigubėjo
2025 metais Palangoje užregistruota 14 dėl transporto įvykių patirtų traumų, kai 2024-aisiais – septynios.
Eismo įvykiuose žuvo du gyventojai. Mirtingumo rodiklis buvo dvigubai didesnis nei Lietuvos vidurkis, nors dėl mažo absoliutaus atvejų skaičiaus vienų metų rezultatus reikia vertinti atsargiai.
Siūloma gerinti pėsčiųjų perėjų apšvietimą, sankryžų matomumą, greičio kontrolę ir dviratininkų saugumą.
Skiepijimas ir vyresniųjų saugumas
Ne mažiau svarbūs vaikų skiepijimo rodikliai. Dvejų metų vaikų skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės aprėptis siekė 81,8 procento, Lietuvoje – 85,4 procento.
Kitų svarbių kūdikių skiepų trijų dozių aprėptis sumažėjo nuo 87,5 iki 82,7 procento.
Vyresnio amžiaus gyventojams aktuali kita problema – kritimai. Jų sukeltų traumų rodiklis tarp 65 metų ir vyresnių žmonių Palangoje viršijo Lietuvos vidurkį.
Todėl rekomenduojamos pusiausvyros lavinimo, fizinio aktyvumo programos ir saugesnės gyvenamosios aplinkos kūrimas.
Ką turėtų daryti Palanga?
Ataskaitoje savivaldybei ir sveikatos priežiūros įstaigoms siūloma sutelkti dėmesį į konkrečius rezultatus: mažinti diabeto komplikacijas ir hospitalizacijas, didinti dalyvavimą prevencinėse programose, gerinti vaikų skiepijimo aprėptį ir eismo saugumą.
Svarbu ne vien organizuoti daugiau sveikatinimo renginių, bet ir įvertinti, kiek rizikos grupių gyventojų juose dalyvauja bei ar pagalba yra tęstinė.
Pagrindinė išvada – Palanga turi gerus bendruosius sveikatos rodiklius, tačiau jie neturėtų užgožti konkrečių problemų. Ilgesnė gyvenimo trukmė yra didelis kurorto privalumas, bet ateities iššūkis – užtikrinti, kad ilgiau gyvenantys palangiškiai kuo ilgiau išliktų sveiki, savarankiški ir aktyvūs.
Parengta pagal Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos 2025 metų ataskaitą
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.