Palangos teismas nesiryžo atimti Jackų Kurhauzo dalies. G. Jacka pratrūko įžeidinėjimais

Pirmadienį, rugsėjo 26 d.,  Palangos miesto apylinkės teismas paskelbė sprendimą Kultūros paveldo departamento (KPD) ieškinyje (Palangos miesto savivaldybė jame yra trečiuoju asmeniu) dėl medinės Kurhauzo dalies, priklausančios Gedimino Jackos šeimai, paėmimo valstybės nuosavybėn. Jackos kol kas gali švęsti mažytę pergalę: teismas netenkino KPD ieškinio, bet atmetė G. Jackos ir jo šeimos narių prašymą jiems priteisti bylinėjimosi išlaidas. Po nuosprendžio nė viena pusė nerodė džiaugsmo. Priešingai, G. Jacka nepašykštėjo karčių – ir įžeidžiančių – žodžių teismo nutarties paskelbimo atėjusio pasiklausyti miesto mero Šarūno Vaitkaus adresu.
„Palangos tilto“ video įrašas, kurį skelbia www.palangostiltas.lt, tai įrodo.
„Mes su valstybe, turiu omenyje Kultūros paveldo departamentą, dėl Kurhauzo kovosime iki galo: sieksime, kad Jackoms priklausanti Kurhauzo dalis, kuri tiek metų buvo neprižiūrėta, o visi sprendimai dėl Kurhauzo sutvarkymo buvo jų vilkinami ar blokuojami, būtų paimta į valstybės rankas. Tai atitiktų ir Palangos miesto interesus. Skirtingai nei teigia atsakovas, žemės sklypo šalia Kurhauzo klausimas yra išspręstas. Jeigu G. Jacka būtų panorėjęs, galėjo jau seniai jame imtis visų tvarkybos darbų“, – „Palangos tiltui“ sakė Š. Vaitkus.
Emocijomis pratrūkęs G. Jacka (skaitant teismo nutartį dalyvavo ir jo žmona Virginija bei artima šeimos narė – aut.), kartojo siekiąs su šeimos nariais atstatyti Kurhauzą ir bėrė kaltinimus miesto savivaldybei ir merui, neva jie neleidžią Jackoms atstatyti Kurhauzo.
„Toks teismo spendimas nesuteikia galimybės atstatyti Kurhauzo, nes mūsų nuosavybės daliai pritaikytas areštas, todėl mes teismo sprendimą skųsime“, – sakė G. Jacka.
Priminsime, kad dar 2013 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl netinkamai laikomos Palangos kurhauzo medinės dalies, priklausančios Jackoms, paėmimo valstybės nuosavybėn.
Unikalaus istorinio pastato paėmimas valstybės nuosavybėn buvo inicijuotas, kadangi, pasak KPD, dabartiniai jo savininkai pastato neprižiūri.
„Jokių kultūros vertybės išsaugojimui reikalingų realių veiksmų nesiimta nuo pastato įsigijimo 2000 metais. Valstybė ilgiau nebegali taikstytis su situacija, kai svarbaus kurorto centre riogso tik kurorto simbolio – Palangos Kurhauzo – medinės dalies fragmentai, kai jau galėtų stovėti miestą puošiantis kultūros paminklas“, – sakė Departamento direktorė Diana Varnaitė.
Palangos miesto savivaldybei priklausančioje mūrinėje pastato dalyje 2012 metais buvo įgyvendintas pirmasis restauravimo darbų etapas, o iš privatiems asmenims priklausančios dalies vis dar likę tik pamatai. Atsižvelgiant į tai, kad Jackų šeimai priklausančiai nekilnojamosios kultūros vertybės daliai iškilo visiško sunykimo grėsmė, o privatūs savininkai nesiėmė realių veiksmų jai pašalinti, Departamentas kreipėsi į teismą dėl šios vertybės dalies paėmimo valstybės nuosavybėn. Kartu siūloma nustatyti atlyginimą už išlikusius Kurhauzo medinės dalies fragmentus pagal medžiagų vertę, kadangi dėl gaisro padarytos žalos atlyginimo klausimas jau yra išspręstas.
2014-ųjų metų rudenį Palangos valdžia apstulbo iš Kultūros ministerijos gavusi raštą, kuriuo suabejota, ar kurorto Kurhauzas yra paveldo vertybė, ir paprašyta iš naujo atlikti komplekso ekspertizę.
„Gauto rašto negaliu pavadinti kitaip, nei Kultūros ministerijos valdininko Gintaro Džiovėno akibrokštu. Institucijos, privalančios ginti viešąjį interesą, atstovas, reaguodamas į privataus asmens – Gedimino Jackos – prašymą, suabejojo, ar Palangos kurhauzas yra kultūros vertybė. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Susiklosčius tokiai situacijai, tampa sunku suprasti, kieno interesams atstovauja minėtas valdininkas“, – piktinosi kurorto meras Š. Vaitkus.
Atsakydamas į priekaištus, G. Džiovėnas „Lietuvos žinioms“ sakė: „G. Jacka turi teisinį pagrindą reikalauti pakartotinio šio kultūros paveldo objekto reikšmingumo nustatymo ir vertingųjų savybių patikslinimo. Nesutikus su šiuo jo reikalavimu, grėstų dar vienas teisminis procesas, į kurį būtų įtraukta ir Kultūros ministerija. Manome, kad atlikus minėtą vertinimą Palangos kurhauzui tikrai nebus panaikinta teisinė apsauga (kitu atveju nebūtume KPD prašę inicijuoti šio proceso). Mūsų nuomone, labai tikėtina, kad atliekant šio objekto tvarkybos darbus buvo aptiktos ir naujos šio objekto vertingosios savybės, kurias būtina atitinkamai dokumentuoti ir taip išsklaidyti Jackoms kylančias abejones dėl Palangos kurhauzo paveldinės vertės.“
Su Kurhauzu susijusių teismų karuselė pradėjo suktis 2002-aisiais, kai rugpjūčio mėnesį paveldo objektas mįslingomis aplinkybėmis sudegė.  G. Jackas buvo įvardijamas kaip galimas gaisro užsakovas. Su Jackų šeima susijęs asmuo buvo tarp teisiamųjų. Jackų šeima ilgai bylinėjosi dėl pastatų dalies atidalijimo. Buvo nuspręsta Kurhauzą padalyti per pusę – šeimai ir kurorto savivaldybei. Nors G. Jacka mėgo viešai aiškinti norintis restauruoti sudegusią medinę Kurhauzo dalį, visa istorija verčia tuo abejoti.
Per 14 metų, kai Kurhauzą sunaikino ugnis ir įvyko jo dalybos, būtent Jackų nuosavybė liko nepaliesta. Palanga 2014 metais mūrinę pastato dalį restauravo, o Jackų šeimai priklausantys pamatų likučiai toliau riogso. Todėl dar 2013 metais Kultūros paveldo departamentas (KPD) inicijavo medinės dalies paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, kurios greitai įsuko teisminius ginčus.
Kai kurie teisės ekspertai nuolat abejojo, ar KPD byla prieš Jackas dėl jų dalies paėmimo turi perspektyvą. Manoma, kad Jackoms apskundus jiems nepalankų sprendimą dėl Kurhauzo Europos Žmogaus Teisių teisme Strasbūre, Lietuva sulauktų nepalankaus sprendimo dėl paprastos priežasties – ir Europos Sąjungos, ir Lietuvos teisė įtvirtinusi privačios nuosavybės neliečiamumą.
Manoma, kad būtent tokia teisine nuostata piktnaudžiauja G. Jacka.
Kalbant apie jam nepalankius dėl Kurhauzo sprendimus, pastebėtina, kad G. Jacka yra apskundęs beveik kiekvieną jų – tiek teismo, Kultūros paveldo departamento ar bet kurios kitos institucijos.
„Vienu metu buvo arti šimto Jackų šeimos skundų teismams“, – sakė knygą apie Kurhauzo atstatymą – „Kurhauzo atgimimas – Palangos sėkmės istorija“ – parašiusiam šių eilučių autoriui buvęs KPD Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas Naglis Puteikis.
Palangos miesto apylinkės teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui.