Paminklosauginio plano likimas – teisėjų rankose

Svarstyti šį svarbų miestui klausimą inicijavo bendrovė „Pinus Proprius“, vykdanti statybas buvusio baseino „Jūratė“ vietoje. Prokurorai, gindami viešąjį interesą, vadinamojoje paminklosauginėje U-2 teritorijoje sustabdė pradėtų objektų statybas, konstatavę, kad nepaisoma minėto planavimo dokumento reikalavimų.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo kolegijos posėdyje, kuriam pirmininkavo teisėja Irma Čuchraj, dalyvavo visos suinteresuotos pusės – Klaipėdos apygardos prokuratūros, Palangos miesto savivaldybės,  Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei UAB „Pinus Proprius“ atstovai.

Koziris – patikrinimo aktas

Bylos nagrinėjimo metu Klaipėdos apskrities Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Edmundas Benetis teigė, kad po ankstesniojo teismo posėdžio, įvykusio sausio viduryje, buvo paprašyta bylą papildyti. Pasak specialisto, Klaipėdos apskrities archyve kolega surado patikrinimo aktą, datuotą 1999 metų liepos 27 d., ir tai esąs įrodymas, jog specialusis planas buvo patikrintas. Tokiu būdu, pagal šį dokumentą, darytina išvada, kad visos procedūros buvo atliktos ir specialusis planas buvo patvirtintas miesto Taryboje bei įregistruotas viešajame duomenų registre. Jo tvirtinimu, paminklosauginis planas atitiko tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas ir  jis nėra savarankiškas dokumentas“, -  pateikęs  rašto kopiją teismui kaip svarbiausią kozirį, konstatavo specialistas. Anot E.Benečio, darbas buvo atliktas ir yra gyvų liudininkų, kad viešo svarstymo procedūra buvo atlikta. 

Dvejopi argumentai

Teisėjai suabejojus išsakytais E.Benečio argumentais, kuriuos įvardijo dvejopais, architektas tikslino savo išsakytas mintis, tikindamas, kad pagal detaliųjų planų rengimo taisykles, kurios patvirtintos Aplinkos ministro įsakymu,  tvirtinant miesto tarybai plana nebuvo nusižengta. Dokumentas tapo sudėtine Centrinės miesto dalies detaliojo plano dalimi.

Teismo posėdžio metu iškilus klausimui dėl paminklosauginio plano originalo, apskrities atstovai negalėjo nieko konkretaus atsakyti.

Daiktas liko daiktu

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos laikinai einanti  Teisės skyriaus vedėjos pareigas Dalia Čiutytė teismui tvirtino, jei specialusis planas įregistruotas viešajame registre, tai esąs atskiras dokumentas, kurio sprendiniais privalu vadovautis. Anot jos, jei yra daiktas, tai jis ir liko daiktu. Jos teigimu, M.Ptašek parengtas planas jau ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio. Pasak teisininkės, pagal Teritorijų planavimo įstatymą, visi detalieji planai rengiami vadovaujantis tik specialiaisiais planais.

Kultūros paveldo departamento atstovai taip pat pritarė inspekcijos išdėstytiems motyvams, jog M.Ptašek paminklosauginis planas tinkamai patvirtintas, jis galiojantis ir ginčo nebegali būti.

Nėra norminis teisės aktas

Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vadovė Daiva Zūbytė savo pasisakyme atkreipė dėmesį, kad iškyla esminis klausimas, ar tai sudėtinė Centrinės dalies detaliojo plano dalis, ar įdėtos gairės, kurios apsprendžia paminklosauginius klausimus. „Kai 1999 metų liepą miesto Taryba tvirtino, kažkodėl jis buvo rekomendacinio pobūdžio ir negalėjo tapti privalomu“, -  savo nuostatas išsakė skyriaus vedėja. Juristės nuomone, specialieji planai negali prieštarauti detaliųjų planų sprendiniams, ar tai būtų konkretaus sklypo, ar teritorijos analizuojami sprendiniai. D.Zūbytė, gindama savo poziciją, išsakė, kad tai nesąs norminis teisės aktas ir šiuo klausimu yra pasisakęs Vyriausiasis administracinis teismas.

Planas neteisėtas

Bendrovės „Pinus Proprius“ advokatas savo kalboje akcentavo, kad institucijų specialistai laisvai interpretuoja faktus apie dokumento teisėtumą. „Minėto plano rengimo aplinkybės miglotos, o neturint originalo, vertinti kopijas, kurios nėra identiškos, sudėtinga. Taip pat nesą įrodymų apie jo svarstymą ir derinimą. Susipažinus su rastu apskrities archyve dokumentu, kuris be parašo, verčia abejoti jo kelione į Palangos miesto savivaldybę, nes neaišku nei kokios institucijos raštas, nei kokio dokumento kopija. Tad tvirtinimas, neva dokumentas patikrintas, kelia nemažai abejonių, nes nesuderinti aktai ir dokumentai yra negaliojantys kultūros vertybių, jų teritorijų bei apsaugos zonų atžvilgiu“, - teisme kalbėjo bendrovės advokatas.

Taipogi, pasak teisininko, pats dokumento turinys  akivaizdžiai prieštarauja jo redakcijai, nes negalėjo numatyti tvarkymo  ir apsaugos zonų konkrečių reglamentų ir specialusis planas išėjo už įstatymo ribų ir dėl šių aplinkybių dokumentas neteisėtas.

Teismo posėdyje pasisakiusi šio ginčijamo plano rengėja Marija Ptašek teigė norinti plačiau paaiškinti šio plano atsiradimo seką. Pasak specialistės, Palanga tuo metu gyveno pagal prieš dešimtmetį patvirtintą generalinį miesto planą, kuris nebeatitiko paminklosauginių reikalavimų. „Pradžioje buvo nuspręsta parengti regeneracijos projektą, kuris būtų naujojo generalinio plano sudėtinė dalis. Aš atidaviau planą, suderintą paveldosauginkų savivaldybei, o miestas inicijavo jo įregistravimą. Planas suderintas ir tos nuostatos turi būti detaliajame plane. Jei dokumentas nebūtų įregistruotas viešajame registre, jis taip ir būtų likęs. Tačiau  įgavo teisinį statusą ir tapo savarankišku saugomos teritorijos pavadinimu U-2 planu“, - teismui aiškino  paminklosauginio plano rengėja M.Ptašek, pridūrusi, kad nesuprantama, kodėl projektuotojai turi aiškintis dėl dokumento dingimo.

Teisėjų kolegija išklausiusi visas suinteresuotas šalis, paskelbė, kad sprendimas bus kovo viduryje.