Pasišlykštėjo vaizdu ir kvapu prie Palangos tilto: primena purvo vonią – ar reikėtų sunerimti?

Delfi skaitytoja pasidalino nuotraukomis, kuriose ilgas Baltijos jūros ruožas prie Palangos tilto pavirtęs dumblynu. „Atostogų metu šią vasarą Palangoje netrūko nei saulės, nei karščio, tačiau nustebau, kad paplūdimyje prie tilto žmonės nesidegina. Kuo arčiau jūros ėjau, tuo labiau nosį rietė supuvusių kiaušinių dvokas. Pamačius krantą, tapo aišku – dėl visko kalti šlykštūs dumbliai, teko tą purvo vonią apeiti. Po kelių dienų jų jau nebebuvo, tačiau vis dar smalsu: iš kur jie atsiranda ir ar nėra pavojingi?“, – klausia ji. Pasidomėjome, ar išvydus tokį krantą išties reikėtų sunerimti.

Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Jūratė Karosienė įvardija, kad nuotraukose matomas makrodumblių susitelkimas pakrantėje yra kiekvienais metais pasitaikantis reiškinys, kuris nėra niekuo neįprastas. 

„Vasaros metu makrodumblius galima pastebėti gana dažnai. Makrodumbliai, kuriuos galime matyti plika akimi, yra tipiška Baltijos jūros dugno buveinių augmenija, kuri vystosi dugne, prisitvirtinusių prie įvairių akmenų ir riedulių“, – sako J. Karosienė.

Daugiau dumblių pasirodo po stiprių audrų ir štormų 

Mokslininkė pažymi, kad nuo Klaipėdos uosto vartų iki pat Latvijos sienos Baltijos jūros dugnas yra akmenuotas, jame netrūksta riedulių, o tai yra puikus substratas makrodumbliams augti. Tačiau tikriausia pastebėjote, kad jų gausa ne kasdien būna vienoda – juk būna dienų, kai, rodos, jų krante esama neįprastai daug. Kodėl taip nutinka?

„Po stiprių audrų ir štormų, makrodumbliai atitrūksta nuo akmenų ir yra išmetami į krantą. Tuo tarpu Kuršių nerijoje vyrauja smėlėtas jūros dugnas, o tokiame makrodumbliams nėra prie ko prisitvirtinti. Todėl Kuršių nerijoje tokių reiškinių arba nematome, arba matome labai retai“, – teigia J. Karosienė. 

Makrodumbliai dauginasi vasaros metu, o Baltijos jūroje sąlygos jiems daugintis, anot mokslininkės, yra kuo puikiausios. 

„Mūsų Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų. Labai dideli maistmedžiagių kiekiai, tokių kaip azotas ir fosforas, patenka su mūsų upėmis ir įteka į Baltijos jūrą. Azotas ir fosforas yra būtent tos medžiagos, kurios reikalingos dumbliams augti ir vystytis. Taip pat dumbliams svarbi temperatūra, šviesa. Jeigu visos šios sąlygos yra išpildomos – makrodumbliai sėkmingai vystosi“, – teigia J. Karosienė.

Mikrodumblių sukeltas vandens žydėjimas yra pavojingas 

Natūralu, kad dumblių pilnas krantas žmonėms estetiškai atrodo nelabai patrauklus, todėl ieškomės švaresnio kranto. Vis dėlto, mokslininkė pažymi, kad makrodumbliai nesintetina toksinių junginių, todėl žmogaus sveikatai nėra pavojingi – tačiau visai kas kita yra mikrodumblių sukeltas vandens žydėjimas. 

„Kai gausu makrodumblių, jie pradeda irti. Kalbant apie Baltijos jūrą, galima pasakyti, kad dvi problemas mes matome – išmestus makrodumblius ir mikrodumblių sukeltą vandens žydėjimą. Jį sukelia melsvabakterės, kurių paprastai plika akimi nematome. Matome tik vandenį, nusidažiusį mėlynai žalia spalva. Dažnai žydi Kuršių marios arba kiti vidaus vandens telkiniai, ežerai, būna, sužydi. Tie vandens žydėjimai dažnai būna ir Baltijos jūroje“, – sako J. Karosienė. 

Pastaraisiais metais būta ir tokių atvejų, kai didelis melsvabakterių išplitimas sugadindavo lietuviams atostogas – pavyzdžiui, dėl itin intensyvaus melsvabakterių žydėjimo buvę uždaryti Lenkijos paplūdimiai. 

„Makrodumbliai nesintetina toksinių junginių, jie nėra pavojingi. Tik kai jie pradeda irti ir kai žydi melsvabakterės – tai tikrai pavojinga. Melsvabakterės sintetina ir išskiria į aplinką toksinius junginius, kurie sukelia alergines reakcijas. Baltijos jūroje melsvabakterės gamina toksinus, kurie turi hepatotoksinį poveikį ir pažeidžia kepenis, virškinimo sistemą. Jeigu matosi melsvabakterių žydėjimas – reikėtų būti atsargiems“, – įspėja J. Karosienė.

Specialiųjų turinio projektų žurnalistė Brigita Ragickaitė 

www.DELFI.lt