Palangos senosios gimnazijos abiturientas Karolis Račkauskas puikiais egzaminų rezultatais nustebino ne tik mokslo draugus, mokyklą, bet ir save: iš matematikos, ekonomikos, geografijos, anglų, lietuvių kalbų egzaminų jis surinko po 100 balų. Labiausiai jis nesitikėjo šimtuko iš lietuvių kalbos, tuo tarpu kiti - buvo laukti ir tikėti. Vaikinas pasakoja, kad jam pačiam netikėtai pavyko gerai atsakyti į lietuvių kalbos probleminio klausimo svarstymą. Jis rinkosi filosofuoti ir remiantis perskaityta literatūra papasakoti atsakant į klausimą „ar lengva būti savimi“. „Palangos tiltas“ kalbėjosi su K. Račkausku, planuojančiu savo ateitį sieti su ekonomikos studijomis. Skaitykite mūsų žurnalistės Agnės Benetytės interviu.
– Ką tau reiškia gauti penki šimtukai? Gal jau galima atsipalaiduoti, o studijos ir sėkminga ateitis garantuota?
– Žinoma, šis rezultatas yra tikrai labai geras, nes net keturi iš mano penkių šimtukų buvo gauti be 10 pridėtų balų. Tai parodo, kad dvylikos metų nuoseklus darbas davė savo vaisių, tačiau, manau, kad gyvenime niekada nereikia užriesti nosies, svarbiau žiūrėti į ateitį ir užsibrėžti naujus tikslus. Kadangi norėčiau Vilniaus universitete studijuoti Kiekybinę ekonomiką, kur turėjau laikyti stojamąjį egzaminą, dar net nežinau, ar pateksiu į norimą studijų programą, todėl atsipalaiduoti tikrai neverta.
Nemanau, kad puikūs egzaminų rezultatai garantuoja gražią ateitį, nes mokykla yra tik vienas iš pirmųjų gyvenimo kelionės etapų. Gyvenimo sėkmę lemia gebėjimas susitelkti ne į išorinius rezultatus, o siekis tobulinti save kasdien ir noras vis mokytis kažko naujo. Ekonomika yra mokslas, kuris mane domina nuo mažens, todėl save labiausiai matau dirbantį būtent toje srityje, tačiau šiuo metu stengiuosi nekelti sau ilgalaikių tikslų ir per daug nesvajoti apie tolimą ateitį, nes kol kas, kaip ir minėjau, net nežinau, ar pavyks patekti į norimą studijų programą. Manau, kad svarbiausia yra nuolat lavinti įvairius įgūdžius, stengtis būti geru žmogumi, siekti tapti geriausia savo versija, kai sekasi - „nesužvaigždėti“, o kai nesiseka - nenuleisti rankų ir eiti pirmyn.
– Kiekvienais metais girdime kalbas apie neva nesėkmingą egzaminų organizavimą, neįveikiamas užduotis ir sugadintus gyvenimus. O tavo sėkmė tai visiškai paneigia...
– Šios kalbos tikrai nėra nepagrįstos ir staigūs švietimo sistemos pokyčiai glumino didelę dalį mokinių, kas šiek tiek apsunkino pasiruošimo egzaminams procesą. Mano nuomone, užduotys nebuvo nei neįveikiamos, nei neįprastos. Dauguma jų buvo panašios į tas, kurias spręsdavome per pamokas ir per daug nesiskyrė nuo anktesnių metų bei pavyzdinių užduočių. 35-ių balų minimalaus išlaikymo kartelė nėra per aukšta, nes dedant bent minimalias pastangas, ją pasiekti tikrai nėra sunku. Ruošiantis egzaminams taip pat svarbu atkreipti į pateiktus vertinimo instrukcijų pavyzdžius bei pavyzdinių, bandomųjų užduočių vertinimą, nes tai leidžia suprasti, kokių atsakymų formuluočių tikisi vertinimo komisija.
– Minėjai, kad net tave labiausiai nustebino šimtukas iš lietuvių kalbos egzamino. Gal prisimeni, kas tą dieną padėjo tau atrasti mintį, kuri „suveikė“? Apie ką pasakojai tema „ar lengva būti
savimi“?
– Šimtukas iš lietuvių kalbos egzamino tikrai buvo labai malonus siurprizas. Šio egzamino rezultatus visada stipriai veikia sėkmės faktorius. Taip pat šiais metais keitėsi minėto egzamino vertinimo instrukcija ir struktūra, kas kėlė nežinomybę. Tačiau šį kartą fortūna buvo mano pusėje ir turėjau galimybę remtis duota ištrauka iš Vinco Mykolaičio - Putino romano „Altorių šešėly“, kurį buvau labai išsamiai išanalizavęs prieš egzaminą. Taip pat džiaugiuosi, kad mano argumentai pasirodė svarūs ir „įtiko“ vertintojams. Savo rašinyje aptariau žmogaus būties dvilypumą ir tai, kad vieniems žmonėms būti savimi yra lengva, o kitiems atrasti individualų gyvenimo standartą yra be galo sunku, o kartais net ir neįmanoma. Argumentams pagrįsti rėmiausi ir Albero Kamiu romanu „Svetimas“, o aptarti kultūrinį, istorinį ir biografinį kontekstą padėjo XIX -XX a. istorijos įvykių išmanymas, garsių filosofų, tokių kaip Markas Aurelijus, mintys bei lietuvių tautosakos ir bibliniai motyvai.
Be abejonių, esu be galo dėkingas savo lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Šakinienei, kuri sugebėjo prisitaikyti net ir prie besikeičiančios švietimo sistemos ir aiškiai perteikti svarbiausius probleminio klausimo svarstymo rašinio struktūros ypatumus. Taip pat per pamokas turėjome galimybę praktikuotis rašyti šio tipo rašinius labai panašiomis temomis, todėl egzamino metu galėjau pasinaudoti idėjomis, kurios jau buvo aptartos su mokytoja. Galiu teigti, kad šį rezultatą lėmė ne tik mano gebėjimai, bet ir didžiulis lietuvių kalbos mokytojos indėlis.
– Iškalti ar perprasti – kas tau labiau tinka? Ar pats save laikai „moksliuku“? O gal tiesiog gerai organizuotu, motyvuotu jaunu žmogumi?
– Informacijos „kalimas“ manęs niekada nežavėjo, nes stengtis įsiminti dalykus, kuriuos visada gali rasti internete akimirksniu man atrodė beprasmiška. Visada bandau ne tik perprasti tam tikrus dalykus, bet ir suprasti, kodėl jie yra būtent tokie. Dėl šios priežasties mane labiausiai domina matematika ir ekonomika, nes jų „iškalti“ neįmanoma, o spręsdamas uždavinius privalai vadovautis loginiu mąstymu. Mano mokymosi metodas susideda iš bandymo išspręsti kuo daugiau skirtingų užduočių, neišvengiamo klaidų darymo ir nuoseklaus jų analizavimo bei taisymo.
Manau, kad norint pasiekti aukštus egzaminų rezultatus, reikia nuosekliai spręsti kuo daugiau ankstesnių metų egzaminų užduočių. Tai padeda išsiaiškinti savo silpnąsias vietas ir atskleidžia temas, kurioms reikia skirti daugiau dėmesio. Taip pat gebėjimas planuoti savo laiką yra be galo svarbus, nes tai man padėjo skirti dėmesio ne tik mokslams, bet ir leido susitelkti į kitas saviugdos veiklas bei pomėgius: pvz. šachmatai, skaitymas, domėjimasis finansų rinkomis ar sportas.
– Gal jau pavyko ir savarankiškai investuoti? Kokie pasiekimai?
– Taip, pavyko. Esu patenkintas savo pasiekimais, tačiau, manau, kad šioje veikloje svarbu yra susitelkti ne į trumpalaikius, o į ilgalaikius rezultatus. Šiuo metu skiriu daug dėmesio savo žinių tobulinimui, o tai tikiuosi, kad suteiks galimybę ateityje pasiekti dar daugiau.
– Technologijos ir DI keičia pasaulį – ar pavyko tai pritaikyti moksle?
– Manau, kad technologijų tobulėjimas yra neišvengiamas ir reikia kreipti dėmesį ne į neigiamas to pasekmes, o ieškoti būdo, kaip tai galima panaudoti savo naudai. Dirbtinis intelektas moksluose man buvo labai naudingas įrankis, kuris „užvesdavo“ ant kelio, kai sunkiai sekdavosi tam tikros užduotys. Taip pat DI padėdavo atrasti informacijos apie temas, kurių dėl atnaujintų programų vadovėliuose nebuvo arba jos buvo aprašytos labai siaurai.
– Kaip manai, kokių įgūdžių labiausiai reikės tavo kartai po 10–20 metų?
– Mano nuomone, prisitaikymas prie besikeičiančių aplinkybių yra vienas iš vertingiausių įgūdžių šiuolaikiniame pasaulyje, nes greitėjantis technologijų progresas skatina žmones atrasti naujus gebėjimus, kelti kvalifikaciją, o tai palanku tik tiems, kurie yra pasiruošę nuolatos keistis. Taip pat, manau, kad kaip niekada anksčiau, šiais laikais be galo svarbūs yra komunikacijos įgūdžiai, gebėjimas dirbti komandoje, nes technologijos nepakeis žmonių tarpusavio ryšio ir bendravimo.
– Ar kada pagalvojai, kaip tavo svajonių profesija gali keistis dėl technologijų pažangos?
– Labai tikėtina, kad ateityje profesijos, kurioms būdingos monotoniškos, lengvai atkartojamos užduotys bus pakeistos dirbtiniu intelektu, tačiau šis pokytis leis atsirasti ir naujoms specialybėms, kurios reikalauja daugiau kritinio mąstymo bei kūrybiškumo. Technologijų pažanga neišvengiamai keis ir mano svajonių profesiją ekonomikos bei finansų srityje. Tačiau, tikiu, kad visiems, kurie gebės prisitaikyti ir tobulėti kartu su šiais pokyčiais, atsivers naujos, perspektyvios galimybės.
– Ką Palanga tau reiškia šiandien? Ar planuoji kada nors grįžti gyventi?
– Šis miestas visada užims svarbią vietą mano širdyje. Buvimas prie jūros man leisdavo atsipalaiduoti, teikdavo įkvėpimo. Ši šilta aplinka padėjo man užaugti kaip asmenybei.
Esu labai dėkingas Palangos senosios gimnazijos bendruomenei ir mokytojams – matematikos mokytojai Ingridai Šleinienei, lietuvių kalbos mokytojai Nijolei Šakinienei, anglų kalbos mokytojai Kristinai Galdikei, geografijos mokytojui Nerijui Vaišvilui bei ekonomikos mokytojai Rasai Abelkienei. Jų atsidavimas ir sunkus darbas – neatsiejama mano pasiekimų dalis.
Nuoširdžiai dėkoju savo tėvams už nuolatinį palaikymą ir įdiegtas teisingas vertybes. Palangą dar tikrai aplankysiu daugybę kartų, o ar kada nors pasiliksiu čia gyventi? Parodys laikas...
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.