Per dešimt metų gyventojų Palangoje sumažėjo beveik dviem tūkstančiais

Lietuvos statistikos departamentas pranešė optimizmo nekeliančius skaičius: naudojantis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst. 429 nuolatiniai gyventojai. Palangoje jų suskaičiuota 15 tūkst. 732.
Skaičiai rodo, jog per dešimtį metų nuo praėjusio visuotinio gyventojų surašymo Palanga neteko beveik dviejų tūkstančių savo gyventojų – 2001-aisiais jų buvo 17 tūkst. 619.
Dutūkstantaisiais palangiškių būta dar daugiau: 17 761. Vėlesnių metų duomenimis, skaičius svyravo apie 17 su puse tūkstančių: 2002-aisiais – 17 tūkst. 598, 2003-aisiais – 17 tūkst. 610.
Visoje Lietuvoje daugiausiai – 3 mln. 674 tūkst. gyventojų – buvo 1989-aisiais. 2001-ųjų metų surašymo duomenimis, gyventojų sumažėjo iki 3 mln. 484 tūkst.
Grįžtant prie praėjusių metų statistikos, skelbiama, jog šalies miestuose gyveno 2 mln. 31 tūkst. 211 (66,7 proc.), kaime – 1 mln. 12 tūkst. 218 (33,3 proc.) gyventojų. Laikotarpiu tarp surašymų (2001–2011 m.) mieste gyventojų sumažėjo 300,9 tūkst., kaime – 139,7 tūkst. Mieste vyrai sudarė 44,9 proc., moterys – 55,1 proc. visų gyventojų, kaime – atitinkamai 48,4 ir 51,6 proc.
Daugiausiai – ketvirtadalis – Lietuvos gyventojų gyveno Vilniaus apskrityje, mažiausiai – Tauragės (3,6 proc. visų šalies gyventojų). Vilniaus, Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių apskrityse kartu sudėjus gyveno du trečdaliai šalies gyventojų. Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse daugiau kaip pusė gyventojų gyveno miestuose, Tauragės ir Marijampolės apskrityse – kaimuose.
Gyventojų skaičius per dešimtmetį tarp surašymų padidėjo tik keturiose savivaldybėse: Klaipėdos rajono – 11 proc., Neringos – 7,7, Vilniaus ir Kauno rajonų – atitinkamai 7,6 ir 5,4 proc. Kitose 56 savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo. Daugiau nei penktadaliu gyventojų sumažėjo Visagino savivaldybėje – 23,6 procento, Akmenės rajono – 22,9, Pagėgių – 22,2, Kelmės rajono – 20,6, Biržų rajono – 20,5, Ignalinos rajono – 20,1, Jurbarko rajono – 20,1 procento.
Jeigu tikėsime Lietuvos statistikos departamento pateikiamu žemėlapiu, Palangoje gyventojų sumažėjo nuo 10 iki 15 proc.
Vaikai iki 15 metų sudarė 16,1 procento visų šalies gyventojų (vyrai – 8,3, moterys – 7,9 proc.), darbingo amžiaus gyventojai – 62,5 procento (vyrai – 30,7, moterys – 31,8 proc.), pensinio amžiaus gyventojai – 21,4 procento (vyrai – 7,1, moterys – 14,3 proc.). Kas penkta šalies moteris ir kas aštuntas vyras buvo 65 metų ir vyresnis.
Didžiausia dalis iki 15 metų amžiaus vaikų buvo Telšių apskrityje – 17,6 procento visų apskrities gyventojų, mažiausia – Utenos apskrityje – 13,9 procento. Didžiausia darbingo amžiaus gyventojų dalis buvo Vilniaus apskrityje (64,8 proc.), mažiausia – Panevėžio apskrityje (60,7 proc.). Didžiausia pensinio amžiaus gyventojų dalis buvo Utenos apskrityje (24,9 proc. visų apskrities gyventojų), mažiausia – Vilniaus (19,2 proc.).
Lietuvos gyventojai senėja. Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir 2011 m. kovo 1 d. siekė tiek mieste, tiek kaime 41 metus (2001 m. – 37, mieste – 36, kaime – 38). Vyrų vidutinis amžius sudarė 38 metus (2001 m. – 35), moterų – 43 (2001 m. – 39).
Iš 15 tūkst. 732 Palangos gyventojų – 7 tūkst. 25 vyrai ir 8 tūkst. 707 moterys.
Pagal amžiaus grupes vyrai pasiskirsto: iki 9 metų amžiaus – 709, nuo 10 iki 19 metų – 944, nuo 20 iki 29 metų – 887, nuo 30 iki 39 – 890, nuo 40 iki 49 – 1 tūkst. 80, nuo 50 iki 59 – 1 tūkst. 85, nuo 60 iki 69 – 732, nuo 70 iki 79 – 493, per 80 metų – 205.
Palangiškių moterų amžiaus grupės tokios: iki 9 metų amžiaus – 657, nuo 10 iki 19 metų – 889, nuo 20 iki 29 metų – 859, nuo 30 iki 39 – 929, nuo 40 iki 49 – 1 tūkst. 303, nuo 50 iki 59 – 1 tūkst. 422, nuo 60 iki 69 – 1 tūkst. 112, nuo 70 iki 79 – 970, per 80 metų – 566.