Pinigų skirta, bet skrydžių į Londoną teks palaukti

Tarptautinis Palangos oro uostas informuoja, kad vasarą čia vėl bus vykdomi reguliarūs skrydžiai į Maskvą. Į Rygą ir Oslą lėktuvai kils dažniau nei žiemos metu. Tačiau paaiškėjo, kad ilgai laukto reiso į Londoną šiemet nebus, nors pajūrio savivaldybės pernai metų pabaigoje buvo nutarusios šiam skrydžiui populiarinti skirti 400 tūkstančių litų. Iš jų 150 tūkst. Lt – Palangos savivaldybės dalis.

Vasarą skrydžių padažnės
Žiniasklaidoje šią savaitę buvo išplatinta informacija, jog vasaros sezono metu skrydžių iš Tarptautinio Palangos oro uosto, kaip ir kasmet, padažnės.
Rusijos aviakompanija „RusLine“ skrydžius maršrutu Maskva–Palanga–Maskva pradės birželio 16-tąją. Penkiasdešimt keleivių galintys skraidinti lėktuvai skris vienąkart per savaitę, sekmadieniais. Nuo liepos vidurio bus vykdoma po du reisus. Pasak Palangos oro uosto direktorės Jolantos Jucevičiūtės, skrydžiai iš Maskvos bus vykdomi jau trečią vasarą iš eilės. Kasmet jie tampa vis populiaresni.
Vasarą padažnės skrydžiai iš Palangos į Rygą – vyks kasdien, o į Oslą – triskart per savaitę. Į Kopenhagą lėktuvai kils kaip ir dabar – 13 kartų per savaitę.
Tačiau paaiškėjo, kad ilgai vykusios derybos su viena iš pigių skrydžių bendrove dėl naujos krypties – į Londoną – šiemet nėra sėkmingos. Planuota, kad 180 vietų lėktuvai, vieną-du kartus per savaitę į Londoną pradės kilti jau šį pavasarį.

Kalbėta nuo rugsėjo, apsispręsta per vėlai
Pernai rugsėjį vykusiame Klaipėdos regiono savivaldybių Regioninės plėtros tarybos posėdyje jau nebe pirmą kartą septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių merai sprendė: ar bus sudarytos galimybės keleiviams ateinantį pavasarį norint nuskristi į Londoną ir Hamburgą, nebevažiuoti į Vilnių ar Rygą, o pasiekti šiuos Didžiosios Britanijos ir Vokietijos miestus iš Palangos oro uosto?
Skrydžių naujomis kryptimis pritraukimo galimybes analizavo VĮ „Tarptautinis Palangos oro uostas“ Pardavimų ir rinkodaros skyriaus viršininkė Vaida Gendrolytė. Ji informavo, jog šiuo metu intensyviai vedamos derybos dėl skrydžių iš Palangos į Londoną ir iš Palangos į Hamburgą. Planuojama, jog iš Palangos į Londoną 180 vietų orlaivis „Airbus 320“ keleivius skraidintų du kartus per savaitę, o į Hamburgą tris kartus per savaitę kursuotų 70-ies vietų lėktuvas.
Palangos oro uosto direktorė Jolanta Jucevičiūtė informavo, jog skrydžiams į Londoną palaikyti reikėtų nuo 375 iki 501 tūkstančių litų per metus. Tokių pinigų oro uostas neturi.
„Būtų gerai, jei savivaldybės iki spalio pabaigos galėtų pasakyti, ar skirtų pinigų naujoms kryptims iš Palangos oro uosto. Mes patys taip pat ieškosime resursų, tad papildomai vienai krypčiai per metus prašytume 400-500 tūkst. litų“, – teigė TPOU direktorė J. Jucevičiūtė.
Pajūrio savivaldybės pernai metų pabaigoje buvo nutarusios skrydžiui į Londoną populiarinti skirti 400 tūkstančių litų, tačiau sprendimas, pasak oro uosto direktorės, priimtas per vėlai. Derybos esą tęsiamos dėl kitų metų. Kalbamasi su keliomis oro bendrovėmis ir ne tik dėl Londono, bet ir dėl Hamburgo krypties.

Informacijos neturi
Palangos savivaldybė praėjusių metų pabaigoje buvo numačiusi 150 tūkst. Lt, reikalingų planuojamo tiesioginio skrydžio Palanga – Londonas rinkodarai, skirti iš į kurorto biudžetą pervestosios daugiau nei pusę milijono litų siekusios rinkliavos už naudojimąsi kurorto infrastruktūra – vadinamojo „pagalvės“ mokesčio – sumos.
„Palangos tiltas“ pasiteiravo kurorto mero Šarūno Vaitkaus: jeigu skrydžio į Londoną nebus, kam ketinama panaudoti jo rinkodarai numatytas lėšas?
Mero teigimu, oficialios informacijos apie tai, kad skrydžio iš Palangos į Londoną šiais metais nebus, Savivaldybė nėra gavusi.
„Tačiau jei pasitvirtintų ši informacija, apsispręstume, ką daryti su skrydžio rinkodarai numatytomis lėšomis, – sakė Š. Vaitkus. – Kasmet metų viduryje yra peržiūrimas miesto biudžetas, tuomet ir nuspręstume, kaip geriausiai panaudoti minėtas lėšas. Šie Savivaldybės biudžeto pinigai niekur nedingtų – jie arba būtų perskirstyti kitoms reikmėms, arba perkelti į ateinančius metus“.