Poetė ir astrologė - prieš pigų skonį kurorte

Senąją Palangą prisimena daugelis „kurorto vaikų“, čia leidusių gražiausias vaikystės dienas. Būtent tokius prisiminimus atmintyje atgaivino ir garsios moterys – poetė Ramutė Skučaitė ir astrologė Palmira Kelertienė, savo pirmuosius gyvenimo žingsnius žengusios kurorte. Abi patvirtino, jog dabartinė Palanga joms nebe tokia miela, tos, kur vyravo ramybės dvasia, menininkai atrasdavo užuovėją jau seniai nebėra, dabar klesti verslininkai, siūlantys atvykstantiems poilsiautojams įvairiausią asortimentą, taip sunaikinę idilę.

Prisiminimai iš vaikystės – gražesni

„Dabar man Palanga labai nepatinka“, - atvirai pripažino astrologė P.Kelertienė, paminėjusi, jog ir apsilankymai gimtajame mieste kur kas retesni. Pasak moters, pernelyg „suniokotas vaizdas“, kurį ji regėdavo savo vaikystėje. „Tokie gražūs kaštonai augdavo, juos išpjovė, pastatė tokius baisius žibintus, J.Basanavičiaus gatvę aš prisimenu visiškai kitaip“, - su nostalgija kalbėjo P.Kelertienė, atskleidusi, jog jai anuomet didžiausią malonumą teikdavo vakariniai pasivaikščiojimai J.Basanavičiaus gatve.

Poetė Ramutė Skučaitė, gimusi Palangoje, pastaruoju metu teigė taip pat retai beatvykstanti į pajūrį, tačiau šios minėtos ramybės, teigė, pasigendanti ir ji. „Kol buvo rašytojų sąjungos įkurta vila, tuomet su vyru dažniau atvykdavom, vėliau vis rečiau“, - pripažino poetė. Jos atmintyje vaikystės Palanga „piešiama“ ir tėvų pasakojimų dėka, ir jos pačios.

Kaip papasakojo R.Skučaitė, 1931 m. spalio 27 d. pradėjo veikti kanauninko Kazimiero Prapuolenio rūpesčiu įrengtas Palangos bažnyčios bokšto laikrodis, būtent tais metais poetė gimė, todėl visuomet jaučia savo dalelę esant kurorte. „Šis laikrodis eis, eis, net jei manęs ir nebebus“, - pakomentavo mylima poetė.

Nesaugomas unikalumas

„Aš daug ką prisimenu, ko kiti jau neatsimena, įdomiausia, jog vaikystėje regėta jūra nebepanaši į dabartinę“, - kalbėjo R.Skučaitė, apgailestaudama, jog prie jūros vasarą Palangoje neįmanoma surasti ramaus poilsio vietelės, kur būtų galima prieiti prie jūros, nesibraunant per minią žmonių. Palangoje kitokią aplinką vasarą sunku įsivaizduoti. Čia suplūsta tūkstančiai žmonių, kiekvienas su pagrindiniu tikslu – pabūti jūros apsupty, jaunimėlis dar ir pasimėgauti įvairiomis pramogomis. Astrologė P.Kelertienė apgailestaudama teigė, jog Palangoje norima įtikti pačiam pigiausiam skoniui. „Palangoje yra tiek unikalių vietų, saugomos medinės architektūros objektų, kodėl to nevertinti ir visom išgalėm saugoti“, - savo nuomonę išsakė P.Kelertienė.

Kaip papasakojo garsi astrologė, jai buvo žinomas kiekvienas senosios Palangos kampelis. Tuomet didžiulį džiaugsmą kėlė ir stebuklui prilygo pamatyti išdygę šampinjonai, tačiau ne dabartinis kuriamas įvaizdis.

„Į pajūrį važiuojama ieškant ramybės, Palanga man asocijuojasi su ramybės oaze, o ne su verslui skirta vieta“, - savo nuomonę pateikė R.Skučaitė. Pasak poetės, atvykus prie jūros, ten, kur smėlis, vėjas norisi pajusti atgaivą, deja, tokio jausmo nebepatiria, konstatavusi, jog kitiems visgi reikia triukšmo.

Tampa „chuliganų“ kurortu

„Mano didžiausias noras būtų, jog būtų orientuojamasi į visą inteligentiją, kuri anksčiau daug mieliau lankydavosi pajūry nei dabar, išsivalytų nuo to kičo, labiau imtų gerbti praeitį, o nesistengti įtikti netašytos, grubios minios įgeidžiams. Apie kokį poilsį gali eiti kalba, kuomet Palanga tampa „chuliganų“ kurortu“, - išsakė P.Kelertienė, pabrėžusi, jog didžiausią malonumą ir širdžiai atgaivą suteiktų paaugę kaštonai, visuomet kėlę nostalgiją kiekvienam, prisimenančiam senąją Palangą. „Žinoma, viskas keičiasi – ir į gerą, ir į blogą, nors norėtųsi, kad būtų vien gera. Tačiau gėris yra apibrėžtas ir ribotas, o blogis – neapibrėžtas ir neribotas“, - pateikė palyginimą garsi poetė R.Skučaitė.