Ar žinojote, kad 1938 metais Palangą nusiaubus didžiuliam gaisrui pagalbos ranką kurortui ištiesė pats popiežius Pijus XI? O kad tais pačiais metais Palangoje automobilį vairavusiam kunigui už neparodytą posūkį buvo skirta bauda, kurios nesumokėjus grėsė net areštas? Šios dvi istorijos, atskleidžiančios ir dramatišką, ir šmaikščią kurorto praeities pusę, aprašytos Telšių vyskupo Algirdo Jurevičiaus knygoje „Telšių vyskupija. 100 įvykių“, kuri šiandien pristatyta Palangos miesto bibliotekoje. Apie įdomius istorinius atradimus socialiniame tinkle pasidalijo Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
„Šiandien miesto bibliotekoje Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius pristatė knygą „Telšių vyskupija. 100 įvykių“. Joje – šimtas įdomių, netikėtų, kartais dramatiškų, o kartais ir šypseną keliančių istorijų“, – rašo Palangos meras Šarūnas Vaitkus savo „Facebook“ paskyroje.
Pasak jo, ypač įdomu tai, kad tarp šimto knygoje aprašytų įvykių yra ir dvi istorijos, tiesiogiai susijusios su Palanga. Abi jos nukelia į 1938-uosius – metus, kurie kurorto istorijoje paliko ir skaudžių prisiminimų, ir kurioziškų nutikimų.
Kai degė Palanga, pagalbą suteikė pats popiežius
1938 metų gegužės 10-oji – viena tragiškiausių dienų Palangos istorijoje.
Tądien dėl netinkamai įrengto kamino klebonijoje kilęs gaisras, pučiant stipriam vėjui, sparčiai išplito į aplinkinius medinius pastatus. Liepsnos netruko apimti didelę kurorto dalį.
Gaisras sunaikino apie 300 trobesių, iš kurių 120 buvo gyvenamieji namai. Maždaug pusantro tūkstančio palangiškių liko be pastogės.
Nelaimė sukrėtė ne tik vietos gyventojus, bet ir visą Lietuvą. Apie gaisrą buvo kalbama užsienyje, o nukentėjusiems žmonėms pradėta rinkti parama įvairiose Europos šalyse ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Tačiau viena šios istorijos detalė ypač išsiskiria.
„Tačiau bene įspūdingiausia šios istorijos detalė – Palangos nelaimė pasiekė patį Vatikaną !“ – pabrėžia Š. Vaitkus.
Apie Lietuvos pajūrio kurortą ištikusią nelaimę sužinojęs popiežius Pijus XI nusprendė asmeniškai prisidėti prie pagalbos nukentėjusiems gyventojams.
Jis atsiuntė Palangai 10 tūkstančių litų auką.
Tuo metu tai buvo reikšminga pinigų suma, tačiau dar svarbesnė buvo simbolinė tokio poelgio prasmė. Nedidelis Lietuvos pajūrio miestas sulaukė paties Katalikų Bažnyčios vadovo dėmesio ir paramos.
„Tai buvo ne tik materialinė parama, bet ir nepaprastas solidarumo ženklas mažam Lietuvos pajūrio miestui“, – pažymi meras.
Šiandien ši istorija primena, kad Palanga jau tarpukariu buvo žinoma gerokai už Lietuvos ribų, o jos nelaimė neliko nepastebėta tarptautinės bendruomenės.
Kunigas neparodė posūkio – grėsė net para arešto
Antroji knygoje aprašyta istorija gerokai linksmesnė, tačiau ne mažiau iškalbinga.
1938 metais Darbėnų klebonas kunigas Anupras Bardauskas automobiliu važinėjo Palangoje. Jo transporto priemonė buvo registruota Kretingoje ir pažymėta 42-uoju numeriu.
Važiuodamas J. Basanavičiaus gatve ir sukdamas į Birutės alėją, dvasininkas neparodė posūkio signalo.
Šiandien toks pažeidimas daugeliui vairuotojų atrodytų įprastas, tačiau tarpukario policininkai į jį pažvelgė rimtai.
Pareigūnai sustabdė kunigą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą.
„Atrodytų, smulkmena ! Tačiau akylūs policininkai šio pažeidimo nepraleido pro akis“, – pasakoja Š. Vaitkus.
Kretingos apskrities viršininkas priėmė sprendimą kunigui skirti dviejų litų baudą.
Tačiau įdomiausia buvo numatyta alternatyvi nuobauda: jeigu dvasininkas baudos nesumokėtų, jam grėstų viena para arešto.
Taigi, net ir kunigo statusas anuomet neapsaugojo nuo atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Dar viena įdomi detalė – vyskupo A. Jurevičiaus knygoje pateikiamas autentiško administracinės baudos nutarimo nuorašas.
Tai leidžia skaitytojams ne tik susipažinti su beveik devyniasdešimties metų senumo istorija, bet ir pamatyti, kaip tarpukario Lietuvoje buvo įforminami administraciniai sprendimai.
Istorija, kuri stebina ir šiandien
Abi istorijos, nors ir labai skirtingos, atskleidžia tarpukario Palangos gyvenimą.
Viena pasakoja apie miestą ištikusią tragediją, žmonių solidarumą ir netikėtą Vatikano paramą. Kita – apie kasdienį kurorto gyvenimą, automobilius, policijos pareigūnų budrumą ir griežtą požiūrį į eismo taisykles.
Tokie istoriniai faktai leidžia pažvelgti į Palangą ne vien kaip į poilsio ir pramogų kurortą, bet ir kaip į miestą, kurio praeityje gausu įdomių žmonių, netikėtų nutikimų bei reikšmingų įvykių.
Palangos meras džiaugiasi, kad naujoji knyga padeda iš naujo atrasti ir geriau pažinti miesto istoriją.
„Būtent tokios istorijos leidžia pajusti, kokia gyva, spalvinga ir netikėta yra mūsų miesto praeitis“, – sako Š. Vaitkus.
Knyga „Telšių vyskupija. 100 įvykių“ primena, kad istorija slypi ne tik didinguose pastatuose, svarbiuose politiniuose sprendimuose ar žinomų asmenybių biografijose. Kartais ji atsiskleidžia per seną policijos nutarimą, nedidelę baudą ar netikėtą auką iš tolimosios Romos.
O ar jūs žinojote, kad Palangai kadaise aukojo pats popiežius, o kurorto gatvėmis važinėjusiam kunigui už neparodytą posūkį grėsė net areštas?
PT inf.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.