Prie kavos – apie „Palangos butų ūkį“ ir daugiabučių renovaciją

Antradienio rytą į „Palangos tilto“ redakciją prie puodelio kavos susirinkę mūsų skaitytojai turėjo progą pabendrauti su bendrovės „Palangos butų ūkis“ direktoriumi Artūru Kaktavičiumi bei užduoti jam aktualius klausimus, kurių pagrindinis – būsimoji daugiabučių renovacija.

Sąraše – 71 daugiabutis
Nuo praėjusių metų kovo mėnesio bendrovei vadovaujantis A. Kaktavičius nuo 2009-ųjų iš nekilnojamojo turto ir statybų srities perėjo į butų ūkio darbų barus: jis vadovavo pastatų administravimu, eksploatavimu ir valdymu užsiimančioms Klaipėdos bendrovėms „Vitės valdos“ ir „Debreceno valda“.
„Problemos tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje tos pačios, kaip ir visuose Lietuvos miestuose, – pradėjo kalbą apie kurorto daugiabučių problemas A.Kaktavičius. – Dauguma namų – labai seni ir verkiant prašosi atnaujinimo. Kaip ir visame pasaulyje, taip ir pas mus yra tik dvi išeitys: arba namą griauti, arba jį renovuoti, ir trečio kelio nėra. Renovacija būtina, nes kitaip neįmanoma padaryti, kad būtų taupoma šilumos energija ir kad sunkiai sąskaitas beišsimokantys gyventojai galėtų lengviau atsikvėpti. Sunku ir savivaldybėms, ir valstybei, nes reikia socialiai remtiniems gyventojams skirti kompensacijas. Iš dalies todėl valstybė, priėmusi sprendimus dėl būtinos pastatų renovacijos bei kaip paremti sutikusius atnaujinti daugiabučius žmones, tuo pačiu nusprendė, jog gyventojams, nesutinkantiems, kad jų namai būtų renovuoti, kompensacijos bus mažinamos, o su laiku gal ir visai nuimtos“.
Pasak direktoriaus, dabar pati svarbiausia užduotis – kad šį neišvengiamą darbą atliktų profesionalai, o patį procesą reikia pradėti kuo greičiau.
„Jūs jau žinote, kad Aplinkos ministerija jau turi iš visų Lietuvos savivaldybių surinktus siūlomų renovuoti daugiabučių sąrašus. Iš viso savivaldybės nurodė daugiau nei 2 tūkst. namų, kuriems yra reikalingi atnaujinimo darbai. Palangos savivaldybės pateiktame sąraše – 71 daugiabutis. Palyginimui, Klaipėdos pateiktame sąraše – 26 namai. Vadinsi, Palangai problema itin opi“, – sakė A. Kaktavičius, pridūręs, jog pirmuoju etapu visoje Lietuvoje planuojama atnaujinti apie 500 daugiabučių, ir būtų puiku, jeigu šiame etape Palanga renovuotų bent 10-15 namų.
Pasak direktoriaus, gal tada, kai gyventojai patys įsitikins renovacijos teikiamais pliusais, procesas pajudėsiąs sparčiau. Geru pavyzdžiu galėtų būti ir daugiabučiai Žvejų bei J. Janonio gatvėse, kurių gyventojų pritarimu jau paskelbti viešieji konkursai statybos darbų rangovų parinkimui.

Apsispręsti reikia iki kovo vidurio
„Jau šią savaitę Savivaldybės iniciatyva prasideda susitikimai su sąraše esančių daugiabučių įgaliotais atstovais. Kaip žinia, prievarta nei vienas namas renovuojamas nebus, sprendimą dėl jo atnaujinimo turi priimti daugiau nei pusė butų savininkų. Tačiau problema ta, kad šis sprendimas turi būti priimtas labai greitai – iki kovo vidurio“, – pabrėžė direktorius.
Skaitytojams pasiteiravus, kodėl tokia skuba, A. Kaktavičius sakė, kad šis klausimas kyla ir jam pačiam: „Jeigu atvirai, tai šiek tiek primena senų laikų „įsakymus iš viršaus“: viskas, mano nuomone, kiek per greit, nes tikrai labai mažai laiko gyventojams viską išaiškinti bei tinkamai pasirengti. Toks įspūdis, kad ir už renovaciją atsakingi specialistai dar ne viską žino. Neseniai teko dalyvauti seminare, kuriame uždaviau klausimą: ar reikės už renovaciją mokėti žmonėms, gaunantiems kompensacijas? Konkretaus atsakymo taip ir neišgirdau, tik patikinimus, jog greičiausiai jiems su renovacija susijusios išlaidos taip pat bus kompensuojamos. Tačiau visada esama pavojaus, jog visa tai gali pasikeisti – kaip buvo ir su pensijų sumažinimu. Iš dalies gal todėl gyventojai gan nepatikliai žiūri į greitai priimamus sprendimus“.
A. Kaktavičius priminė, jog pirmajame etape valstybė papildomai dengs 100 proc. išlaidų, susijusių su investicinių projektų, techninių projektų statybų leidimams gauti bei techninę priežiūrą, taip kiekvienam daugiabučiui susitaupys apie 19-20 tūkst. Lt.

Gyventojai gali kelti sąlygas
Ponas Donatas pasidalijo būgštavimais – gyventojai matė, kaip renovuojami „valdiški“ pastatai: mokyklos, darželiai, „Gintaro“ poilsio namai.
„Prie „Gintaro“ statybininkai, kol buvo vasara, judėjo kaip rudeninės musės. Sukruto tik orams pagedus. Atnaujintųjų darželių plokštės skilinėja, lenda ir kitas brokas. Kas gali garantuoti, kad taip nebus renovuojami ir mūsų namai? Dėl valdiškų pastatų – gal galvojama, jog dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Bet daugiabučiai bus tvarkomi už mūsų pinigus, ir mes tikrai netylėsime, kelsime pūgas ir būsim bjaurūs, jei matysime tokius darbus. Be to, jeigu bus parinktos tokios firmos, kurios, atlikusios renovaciją, bankrutuos, kas tada atsakys už broką? Kaip vyksta konkursai, mes visi žinome“, – emocingai kalbėjo ponas Donatas.
A. Kaktavičius priminė, jog konkursus rangovams parinkti reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas, kuris tikrai nėra tobulas. Rimtų abejonių kelia jo nuostata, jog rinktis reikia tą rangovą, kuris pasiūlo mažiausią kainą. O ta kaina kartais būna nerealiai „numušta“. Be to, „nustumtos“ į šoną bendrovės dažnai net nebūdamos teisios, apskundžia konkursų rezultatus teismui.
„Tačiau jūs, gyventojai, būdami šių darbų užsakovai, galite į konkurso sąlygas įrašyti atitinkamus reikalavimus, kuriuos jūs norite kelti būsimiesiems rangovams. Pavyzdžiui, kad žemiausią kainą pasiūliusi bendrovė būtų iškart išbraukta iš konkurso. Be to, svarstant pasiūlymus dalyvaus ir jūsų atstovas, o galite ir jūs patys“, – pabrėžė direktorius.

Visi – už sąžiningą renovaciją
Žvejų g. 38 daugiabutyje gyvenantis ponas Bronius teiravosi: o kokiu būdu buvo atrinkti renovuotini daugiabučiai? Ir kodėl buvo pasiūlyta renovuoti jų namą, kuriam jau rengiama reikalinga dokumentacija? Jo teigimu, pats principas, kad sutikimą atnaujinti namą turi duoti 50+1 proc. butų savininkų, esąs neteisingas, nes, jo žodžiais, likusiems 49 proc. parodoma špyga. Ir kas galįs garantuoti, kad išsimokėti už renovacijos darbus neišgalėsiantys žmonės apskritai nepasiliks „ant gatvės“?
„Aš nesu prieš renovaciją, bet esu už tai, kad ji būtų atlikta sąžiningai. Ir kad kainos nebūtų išpūstos, kaip – bent jau taip rašoma – buvo padaryta su V. Jurgučio mokykla. Dėl mūsų namo taip pat neaišku: negi gali 20 butų namo renovacija kainuoti 850 tūkst. Lt? Be to, niekas mums negali atsakyti, koks išties bus efektas“, – kalbėjo ponas Bronius.
A. Kaktavičius priminė, jog palangiškio minėtoji renovacijos kaina – dar ne galutinė, ji galinti – ir greičiausiai taip bus – mažėti. O į kitus konkrečius klausimus rengiami atsakymai raštu.
„Mes taip pat už sąžiningai ir kokybiškai atliktą renovaciją“, – pabrėžė „Palangos butų ūkio“ vadovas.
Ponas Antanas domėjosi, ar neketinama rengti programos ir dėl individualių namų renovacijos, kuri būtų aktuali Rytų kvartale – nes ir šie namai šilumą gauna iš tų pačių „vamzdžių“. A. Kaktavičius priminė, jog dabartinė programa taikoma daugiabučiams. Vyriausybėje esama planų ir dėl individualių namų renovacijos, tačiau dabar prioritetas – daugiabučiai.