Netoli jūros, prie Naglio alėjos vykstantys kirtimai pastaruoju metu itin audrino palangiškius. Į redakciją paskambinęs palangiškis Vytautas išreiškė nuogąstavimą, jog dabar palangiškiams išsakyti savo nuomonę jau per vėlu – kirtimas jau baigtas, liko siūruoti daug retesnis pušynas. „Taip, iš tiesų, urėdija padarė vienintelę klaidą – reikėjo daugiau viešumo, tuomet nebūtume sulaukę ir tiek pasipiktinimo“, – sakė Palangos girininkijos girininko pavaduotojas Raimundas Ereminas.
Neramina išretėjęs pušynas
Kai kertamas iš pažiūros stiprus, sveikas medis, palangiškiai dažnai sukrunta. Ir tai nėra keista. Juk tai kurortas, kur vienas iš prioritetų – gamtos apsuptis. Dėl čia ošiančių medžių, jūros bangavimo ir pušyno takų atvyksta daugelis poilsiautojų. Tad retinamas pušynas palangiškius ne juokais išgąsdino. Medžiai buvo kertami 7,8 ha plote.
„Baisiai pasirodė toks kirtimas, tiek daug medžių iškirsta, turbūt kas dešimtas medis. Mes ten dažnai vaikščiojame, pastebėjome, kaip po kirtimo išretėjo pušynas, daug nykiau atrodo. Bet, žinoma, tikriausiai po kiek laiko visai kitaip atrodys dabartinis pušynas. Nors parke taip pat ganėtinai tankiai susodinti medžiai, tačiau niekas ten jų neretina. Kyla klausimas, gal miškininkai savivaliauja, tokiais mastais kirsdami miškus. Galėjo bent prie kopų neiškirsti, bent apsaugines juostas palikti. Kažkada žmonės sodino tas pušeles, o dabar jau jos kertamos“, – išsakė savo pastebėjimą palangiškis Vytautas, pajuokavęs, jog reiktų informacinių lentelių prie miškų, kas sodino, o vėliau, kas iškirto.
Per mažai viešumo
Vyras pripažino, jog skųstis dabar kaip ir vėlu, juk kirtimas jau baigtas, paskutiniai nukirsti medžiai išvežami. Būtų buvę geriau, jeigu palangiškiams būtų prieš tai suteikta daugiau informacijos.
Tai, jog tokią klaidą padarė Kretingos miškų urėdija ir jos pavaldume esanti Palangos girininkija, pripažino ir Palangos girininko pavaduotojas R. Ereminas. „Tai vienintelė klaida, kurią padarėme – nepakankamai viešai kalbėjome apie numatytą projektą“, – patikino jis.
Pašnekovas papasakojo, jog miškininkai vykdo keletos rūšių kirtimą: plynių ir ugdomąjį. Pastarasis, sukėlęs tiek daug audrų tarp Palangos gyventojų, buvo ugdomasis. Juo buvo siekta išretinti pažeistus, nualintus medžius ir suteikti galimybę vešėti likusiems sveikiems medžiams.
„Juk mes prižiūrime tiek sodus, tiek daržus, prižiūrėti būtina ir miškus. Jeigu pačiame mieste yra miškas, tuomet jame vykdomas ugdomasis kirtimas. Natūralu, jog laikui bėgant medžiai džiūsta, serga, išsenka, miršta, tokius medžius neabejotinai reikia šalinti. Žmonės, pamatę, jog nukirstas medis atrodo visiškai sveikas, žalias, išreiškia didžiulį pasipiktinimą, tačiau nepagalvojama, jog jis buvo nukirstas, nes jo galūnė buvo nuplakta, šalia jų buvo galingesnių medžių, kuriems reikia daugiau erdvės. Pamatytumėte, kaip profesionalai genėja obelis, tiek daug šakelių nukerpa“, – pasakojo R. Ereminas.
Piktinasi, bet aiškumo nenori
R. Ereminas akcentavo, kad medžiai kertami pagal miškotvarkos projektą, kuriame ūkinė veikla ir kirtimai suprojektuoti dešimčiai metų. Projekte numatyta kirtimų intensyvumas ir net apibrėžtas laikas, kada tai gali būti daroma.
Žmonėms, natūralu, tuoj kilo klausimas, o gal šis miško kirtimas bus labai gera proga kažkam pasipelnyti. Kalbintas girininkijos specialistas tik papurtė galvą: „Nieko panašaus. Projektas sudaromas dešimčiai metų į priekį. Juos sudaro žmonės, kurie dirba Vilniuje, Kaune, ir jie visai negalvoja apie kažkieno pasipelnymą. Tiesiog organizuoja numatomus planus. Mums nėra reikalo kirsti gerą medį ir bandyti kažkaip iš to pasipelnyti“.
Pašnekovas pastebėjo, jog jokių pasipiktinusiųjų šauksmų nebuvo girdėti, kai miškas buvo retinamas prie „Palangos vandenų“.
„Pats klausinėjau žmonių, kaip vertina tokius kirtimus, dauguma suprato, jog tai reikalinga ir būtina, mažesnė dalis yra žmonių, kurie piktinasi ir net nenori sužinoti, o kodėl ir kaip viskas vyksta. Kartą pasiūliau žmonėms nueiti su manimi į mišką ir ketinau papasakoti, kaip viskas vyksta, kodėl taip vyksta, man atšovė, kad jiems nereikia. Tai kažką sako apie žmones“, – pastebėjimą išsakė Raimundas.
Kitais metais, pasak pašnekovo, numatyti kirtimai arčiau Palangos tilto. Tikėtina, jog pasipiktinusių vėl bus nemažai. Mažiausiai pykčių kyla tose vietose, kurios rečiau lankomos.
Komentarai 2
Parašykite komentarą
Ten sveikos pusis iskirstos, sveikut sveikuteles...
Galvojau, kad neatsiras tokių vietinių, kuriems tai rūpės. Pagarba. Nes jei niekas nekreips į tai dėmesio tai po kokių 5-7 metų dviračių takas į Šventąją eis nebe tarp gražaus kvepiančio pušyno, o tarp kokio nors naujo beskoningai pastatyto kotedžų kvartalo. Kodėl? Todėl, kad čia Palanga ir statybos čia yra didžiausia vertybė, o iš gamtos tai kokia čia jau ir nauda, nes taigi zuikių šeimyna gyvenanti pušyne (esu matęs ten zuikių) mokesčių nemoka.