Prisimenant plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ patirtį

Praėjusį penktadienį Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre buvo pristatyta jau penktuosius metus šiemet rengto Lietuvos dailės pedagogų ir dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ kūryba. Sėkmingai besitęsiančio plenero dalyviai ir šiemet nepagailėjo meniškosios išmonės, kuri neabejotinai atsispindi ir jų darbuose. Susirinkusieji į pristatymą susitiko su plenero organizatoriais Audrone Bukauskiene bei Petru Baronu ir turėjo progą pasigrožėti keletu darbų, gimusių skirtingais metais.

„Šiemet jau manėm atsisakyti plenero, tačiau mus ėmė tikrąja to žodžio prasme, „spausti“ dalyviai jokiu būdu neatsisakyti. Jie netgi sakė, jog miegos palapinėse, kad tik galėtų visi draugėn susiburti, tad mes ir neatsilaikėm“, - pasakojo A.Bukauskienė ir P.Baronas apie vasarą Šventojoje įvykusį plenerą, kurio darbai nuolat džiugina įvairiom progom. Nors finansavimo panašaus pobūdžio projektams – sunku, tačiau, kaip paaiškėjo ir šiuo atveju, pakanka didžiulio entuziazmo, ryžto, jog būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas ir įgyvendintos svajonės.  Šiemet Šventojoje savąsias meniškąsias vizijas įgyvendino 18 dailininkų, atvykusių iš įvairių Lietuvos kampelių. Jų šiųmetinis tikslas buvo įprasminti Durbės mūšio metines bei Būtingės evangelikų liuteronų bendruomenės jubiliejų (liepos 17 dieną bendruomenė šventė savo 450 metų jubiliejų).

Per visus šiuos penkerius metus plenero dalyviai išgyveno daug įsomintinų akimirkų, tad keletu iš jų A.Bukauskienė ir P.Baronas pasidalino su atvykusiaisiais lietingą dieną į centrą. „Plenero tikslas – supažindinti dalyvius su Šventosios kultūra, jos ženklais, kuriuos gyventojai naudojo savo daiktams ženklint, o susirinkę menininkai savo ruožtu panaudoja dalykus, kuriuos studijuoja, siedami savo kūrybinius sumanymus su aplinka. Siekiam atskleisti Šventosios gyvenvietės ne tik meninę, bet taip pat kultūrinę bei istorinę puses“, - pasakojo organizatoriai. Pasak jų, jiems itin daug pagelbėjo istorijos žinovas, Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas Mikelis Balčius, papasakojęs daug istorijų apie kuršius. Kaip teigė A.Bukauskienė ir P.Baronas, norisi „sugriauti“ jaučiamą pasipriešinimą tarp lietuvių ir kuršių. Vis atvykstantiems menininkams tai padaryti jau pavyko. „Mus priima kaip savus“, - pasidžiaugė organizatoriai.

Kiekvienais metais pateikiama vis kita tema, stengiantis aprėpti itin svarbias datas Šventosios gyvenvietei, o ir didžiajai lietuvių daliai. Šiemet pleneras buvo skirtas paminėti net dvi svarbias datas, tai Durbės mūšio 750 metų minėjimą bei 450 metų Būtingės evangelikų liuteronų bendruomenės jubiliejų. Kiekvienas kūręs menininkas šias progas įamžino taip, kaip jiems padiktavo įgyta patirtis. Kaip teigė P.Baronas, Šventojoje kultūra – itin galinga, o vieną faktą galima padaryti labai įvairiai. „Neįtikėtina, jog tokia kultūra nėra pristatinėjama pasauliui plačiai“, - kalbėjo menininkai, turėję progą prisiliesti prie šios kultūros. Dalelę šio jausmo organizatoriai atgabeno ir į Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrą. Naujausius darbus ketinama parodyti sausio mėnesį.