Prokuratūros akiratyje – sudegęs klubas

Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo nagrinėti Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio prašymą dėl prieš dvejus metus Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto žemės sklypo S.Daukanto g.12/J.Simpsono g.17 detaliojo plano teisėtumo. Paveldosaugininkų teigimu, šio detaliojo plano sprendiniai neatitinka aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų nuostatų.

Paprašė planavimo dokumentų

Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Laura Paulikienė Palangos miesto savivaldybės paprašė skubiai pateikti šiuos dokumentus: 2007 metų gruodžio 28 dienos sprendimu patvirtinto žemės sklypo S.Daukanto g.12/J.Simpsono g.17 Palangoje detaliojo plano, projektavimo sąlygų sąvado kopijas, statybos leidimus, techninius projektus. Taip pat ištraukas, liečiančias minėtą žemės sklypą, iš Palangos miesto generalinio, centrinės dalies specialiojo paminklosauginio planų.

Suniokojo gaisras

Gruodžio pabaigoje sovietmečiu buvęs klubas mįslingai užsidegė. Gaisro metu įlūžo lubos bei nugriuvo vidinė betoninė perdanga. Gesinant gaisrą nukentėjo vienas ugniagesys, kuriam buvo sutrenktas šonas ir apdeginta ranka. Tąkart Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Edmundas Stalmokas „Palangos tiltui“ sakė, kad dėl kilusio gaisro yra įvairiausių versijų. Tačiau priežasčių, dėl ko užsidegė pastatas, jis įvardyti negalėjo.

Numatyta daugiaaukštė statyba

Kaip situaciją komentavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Naglis Puteikis, šioje kurorto paminklosauginėje zonoje verslininkai yra numatę statyti daugiaaukščius statinius, nesilaikant nei miesto centrinės dalies, nei paminklosauginio plano reikalavimų, kuriuose ribojamas pastatų aukštingumas bei užstatymo tankis. „Mes leidžiame vykdyti projektus, jei yra statoma sveiko proto ribose. Tačiau čia vėl siekiama Palangos centrinę dalį užgriozdinti daugiaaukščiais statiniais. Juk yra daug pavyzdžių, kai atsiranda modernūs ir šiuolaikiški stilingi 2-3 aukštų kotedžai, puikiai įsiliejantys į kraštovaizdį“, - priežastis dėl minėtos teritorijos detaliojo plano panaikinimo paaiškino N.Puteikis.

Nenori tvarkytis

Kad Klaipėdos apskrityje sudega ne vienas apleistas pastatas. Tokia praktika vertinama nenoru tvarkytis. Pasak N.Puteikio, verslininkai aiškina, esą viešojoje erdvėje paveldosaugininkai neleidžia atstatyti apleistų statinių, todėl ir riogso nepuošiantys miesto pastatai. „Tačiau jie patys kažkodėl nesiruošia susitvarkyti ir nesaugo savo turto. Būdų susitvarkyti yra. Buvęs klubas – ne paveldo objektas ir nėra specialių reikalavimų. Pakanka užkalti langus, uždengti stogą bei prižiūrėti teritoriją. Tačiau to nedaroma. Be to, reiklesnė turėtų būti ir miesto valdžia. Juk už statinių nepriežiūrą galima bausti, kaip tai numato įstatymas“, - sakė KPD padalinio vadovas.