Prokurorai spyriojasi pasirašyti taikos sutartį

Vyriausybė, Palangos miesto savivaldybė, Kultūros departamentas, Statybų inspekcija ir Generalinė prokuratūra, susėdusios metų pradžioje prie bendro stalo aptarti „įstrigusių“ statybų Palangoje klausimo, sutarė dėl kompromisų ginčijamų statybų klausimais – palaikė premjero darbo grupės pateiktą pasiūlymą sudaryti taikos sutartis dėl statinių buvusių poilsio namų „Eglė“, „Kastytis“, „Neringa“ vietose, buvusio „Jūratės“ baseino vietoje ir statinių Šventosios gyvenvietės pietvakarinėje dalyje. Pastarojoje sprendimo ypač laukia verslininkas, „Elija“ savininkas Vaidas Šimaitis, čia numatęs daugiau infrastruktūros objektų. Bet vietos prokurorai nelinkę eiti į kompromisus.

Byla nepradėta nagrinėti iš esmės
Prokurorų nenoras tartis yra akibrokštas V. Šimaičiui, kuris į „Elijos“ sveikatingumo ir poilsio apartamentus „Kuršių kaimas“ investavo daugiau kaip 100 milijoną litų.
Vienas didžiausių pajūrio infrastruktūros vystytojų ketino Šventojoje pastatyti ir vandens pramogų parką, bet sumanymo nepavyko įgyvendinti, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nusprendė, kad Palangos savivaldybė, verslininkui patvirtinusi žemės sklypo detalųjį planą ir išdavusi visus reikalingus statybos leidimus, galimai pažeidė teisės dalykus.
Puolę ginti tariamai viešąjį interesą, Klaipėdos prokurorai iš teismo išreikalavo, kad būtų panaikintas savivaldybės išduotų dokumentų galiojimas.
„Byla iki šiol nėra pradėta iš esmės. Savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai bei kitoms suinteresuotoms institucijoms pritarus taikos sutarčiai, tikėjomės, kad gerą valią parodys ir Klaipėdos apygardos prokuratūra, bet, deja, taip neįvyko“, – „Palangos tiltui“ sakė V. Šimaitis.

Tik taikos sutartis padės išvengti nuostolių
Anot jo, kalbos, ar savivaldybės klerkai, išdavę jam detaliuosius žemės sklypus ir statybų leidimus, „pažeidė ar nepažeidė“ įstatymą, yra bergždžios.
„Iš esmės kalbant, ne tai dabar turėtų būti visiems svarbiausia, kai šnekama apie sustabdytas milijonines investicijas. Jeigu vis tik klerkai suklydo, dėl jų klaidos valstybė jau prarado apie 300 milijonų litų investicijų. Jei klerkai nesuklydo, valstybė patirs apie 40-50 milijonus kitokių nuostolių. Tik taikos atveju būtų išvengta nuostolių“, – įsitikinęs V. Šimaitis.
Anot jo, bylos vilkinimas pirmiausia kenkia pačios valstybės interesams, nes atsakovai „įstrigusių“ statybų bylose daugiausiai yra valstybinės institucijos. Visų pirma, savivaldybė.
V. Šimaitis netgi sutiko su visiškai jam nenaudinga taikos sutarties sąlyga – nereikšti valstybei pretenzijų dėl prarastų investicijų, kurias verslininkas vertina šimtais milijonų litų.
Be to, kviesdamas surūkyti taikos pypkę, „Elijos“ savininkas sutiko su dauguma projektus iš esmės keičiančių pasiūlymų: sumažintu numatytų statinių aukštingumu ir intensyvumu, atsisakė kai kurių statinių.

Kol kas taikos sutarties nepasirašo
Tačiau Klaipėdos prokurorai užsispyrę – po taikos sutartimi, kuri leistų V. Šimaičiui bandyti atgaivinti gerokai „apkarpytus“ investicinius projektus, sukurti naujų darbo vietų ir plėtoti vietos infrastruktūrą, spyriojasi pasirašyti.
„Prokuratūra dar nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl V. Šimaičio statinių. Išklausome naujų argumentų, tikiuosi, kad artimiausiu metu priimsime vienokį ar kitokį sprendimą“, – „Palangos tiltui“ sakė Giedrius Danėlius, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
Bet pasirašytame rašte V. Šimaičiui jis nurodė, kodėl prokuratūra nesutinka su taikos sutartimi.
Tarp išvardintų tariamų pažeidimų – ir didesnis nei numatyta generaliniame plane pastatų aukštingumas ir intensyvumas, nurodo, kad patvirtinti detalieji žemės planai prieštarauja Palangos savivaldybės galiojančiam teritorijos bendrajam planui.
Palangos miesto savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Korsakas įsitikinęs, kad „anksčiau ar vėliau“ taikos sutartis bus pasirašyta.
„Juk pagal Statybos įstatymą net visai nelegalias statybas galima įteisinti, o čia yra dokumentai“, – sakė V. Korsakas.