Rekonstruoti valymo įrenginiai – pagalba jūrai ir miškams

Vargu ar kas šiandien galėtų apkaltinti palangiškius labai teršiant Baltijos jūrą – neseniai pradėjo veikti šiuolaikiški, Europos Sąjungos aplinkosauginius reikalavimus atitinkantys rekonstruoti Palangos miesto buitinių nuotėkų biologinio valymo įrenginiai.

Iki šiol veikę nuotėkų valymo įrenginiai pastatyti prieš 16 metų. Projektuoti dar tarybiniais metais, statyti naudojant tuometines technologijas bei medžiagas, šiandien jie jau nebepajėgė susitvarkyti su padidėjusiu nuotėkų kiekiu, juo labiau, nebeatitiko šiandieninių aplinkosaugos reikalavimų. Mechaniniai valymo įrenginiai nuotėkas nuo teršalų išvalydavo tik apie 50 proc. Tad sunku būtų pasakyti, kad į Baltiją patekdavo itin švarus vandenėlis...

Pasak UAB „Palangos vandenys“ direktoriaus Prano Madzajaus, rekonstruotų, šiuolaikiškų įrenginių kurortui labai reikėjo. Palanga yra specifinis miestas, išsiskiriantis iš kitų savo sezoniškumu. Vasarą bei žiemą labai skiriasi nuotėkų kiekiai bei jų užterštumas. Žiemą per parą valoma nuo 6700 iki 13000 kub. metrų, o vasarą – nuo 9000 iki 14000 kub. metrų nuotėkų. Be to, valymo įrengimai yra 18 kilometrų nuo miesto centro, todėl nuotėkos, kol pasiekdavo valytuvus, vamzdynuose išbūdavo apie 1,5 paros. Tai labai apsunkindavo biologinį valymą.

Dabar visiškai rekonstruota mechaninio nuotėkų valymo įrenginių elektrinė dalis, grotų pastatas su technologine įranga, smėliagaudės, pakeista uždaromoji armatūra – nerūdijančio plieno skląsčiai, sumontuota dumblo sausinimo įranga, sraigtinis presas, pagamintas Vokietijos įmonėje „Huber“, taip pat rekonstruoti pirminis ir antrinis sodintuvai.

Taip pat aerotanke sumontuoti kontrolės prietaisai, matuojantys fosfatų ir nitratų koncentracijas. Įrengta aliuminio sulfato ir cheminės medžiagos „Brenntaplus“ dozavimo įranga azoto ir fosforo junginiams šalinti.

Dabar, valant nuotėkas biologiškai, sulaikoma apie 95 proc. teršalų.