Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Renovuotame name – perpus mažesnės šilumos sąskaitos, senuose – nepasitikėjimas renovacija

Renovuotame name – perpus mažesnės šilumos sąskaitos, senuose – nepasitikėjimas renovacija

Nors kurorto savivaldybė ir ragina palangiškius burtis į bendrijas bei pasinaudoti valstybine namų renovacijos programos teikiama parama, patys palangiškiai savo gyvenamuosius  namus renovuoti bijo. „Nepasitikiu nei renovacijos programomis, nei statybininkais, kurie jas atlieka“, – „Palangos tiltui“ sakė palangiškė Danutė Gurinienė.

Nors kurorto savivaldybė ir ragina palangiškius burtis į bendrijas bei pasinaudoti valstybine namų renovacijos programos teikiama parama, patys palangiškiai savo gyvenamuosius  namus renovuoti bijo. „Nepasitikiu nei renovacijos programomis, nei statybininkais, kurie jas atlieka“, – „Palangos tiltui“ sakė palangiškė Danutė Gurinienė.

Kosminės kainos už šildymą

Palangoje, Bangų ir Druskininkų gatvių sankryžoje stovi vienintelis mieste renovuotas daugiabutis. Nusprendėme pasidomėti, kiek žiemos metu už šildymą moka šio daugiabučio bei priešais namą esančio nerenovuoto namo gyventojai.

Druskininkų gatvės 18 namo gyventojas Albertas gyvena 34 kvadratinių metrų ploto bute, tačiau už šildymą sumoka, kaip jis pats sako, nežmoniškai daug.

 „Už dviejų kambarių šildymą sumoku apie 400 litų. Kaimynai, kurie gyvena 4 kambarių bute moka du kart brangiau. Žinoma, išgyventi sunku, tačiau nėra kur dingti“, – kalbėjo vyriškis.

„O kaipgi namo renovacija?“ – klausiu.

„Net nežinau, kaip ją vertinti. Sutinku, jog ji reikalinga bei naudinga, tačiau iš kitos pusės – ar renovacijos idėjai pritartų kiti namo gyventojai. Reikėtų steigti namo bendriją, tačiau mūsų daugiabučio namo gyventojams tai, panašu, nerūpi. Taip pat turėtumėme įsigilinti į renovacijos sąlygas, jos kainą. Tikiu, jog renovuotas daugiabutis leistų sutaupyti lėšų už šildymą, pasikeistų daugiabučio išvaizda bei pakiltų būsto vertė. Deja, trūksta organizuotumo“, – pripažino vyriškis.

Trūksta skaidrumo

Kita „Palangos tilto“ kalbinta pašnekovė, pensininkė Danutė Gurinienė sakė, kad už šildymą gauna kompensaciją, tad jai renovacija atrodo nenaudinga bei nepatikima.

„Neseniai pasikeičiau senus langus į plastikinius. Namuose būna per karšta, tad dažnai vėdinu. Bijau, jog renovavus mano daugiabutį, nepradėtų pelyti namo, kambarių sienos. Renovacija manęs nedomina dar ir dėl to, kad jos vykdytojams trūksta sąžiningumo. Namo bendrijos pirmininkas turi pelnyti ne tik gyventojų pasitikėjimą, bet ir išmanyti statybos darbus. Juk šiais laikais gyventojai yra apgaudinėjami, statybininkai ne visuomet sąžiningai atlieka savo darbus“, – pasakojo D. Gurinienė.

Renovuotame daugiabutyje gyvenanti palangiškė Rita Šakalytė laikraščiui prisipažino, jog gyvenimas šiame daugiabutyje prilygsta gyvenimui naujos statybos name.

„Visų pirma, gyvendama naujai atrodančiame name jaučiu komfortą. Aplinka saugi bei jauki. Antra, renovacija už šildymą leidžia sutaupyti didžiąją dalį atlyginimo. Žiemos metu už trijų kambarių buto šildymą moku apie 200 litų“, – džiaugėsi miestietė.

Palankios valstybės sąlygos

Apsisprendusieji renovuoti daugiabutį iki 2013 m. gruodžio 31 d. gali pasinaudoti valstybės parama: parengti techninį renovacijos projektą galima vien valstybės lėšomis. Šiuo metu techninio projekto parengimo bei administravimo, taip pat techninės priežiūros išlaidos kompensuojamos 100 procentų.

Nuo 2014 m. sausio 1 d., minėtoms reikmėms valstybė kompensuos tik 50 procentų išlaidų.

Miesto administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė, jog apsisprendus renovuoti daugiabutį pirmiausia reikėtų įvertinti, kokia yra pagrindinė šilumos praradimo priežastis.

 „Pagal daugiabučių namų renovacijos programą, galima atnaujinti tiek namo langus, sienas, stogą, šildymo sistemą, tiek ir atlikti kapitalinį daugiabučio remontą – tai priklauso nuo kiekvieno namo esamos situacijos. Svarbiausia, kad būtų pasiektas pagrindinis tikslas – sumažinti ne mažiau kaip 20 proc. šilumos nuostolių“, – sakė A. Kilijonienė.

Ji pabrėžė, jog renovacijos darbams finansuoti šiuo metu skiriama iki 15 proc. visų darbams skiriamų išlaidų, o asmenims, kurie gauna kompensaciją už šildymą (pensininkams, bedarbiams ir kt.), valstybė kompensuoja 100 proc. išlaidų. Bendra subsidija už daugiabučio namo renovaciją negali viršyti 50 proc. visos projekto sumos.

Trūksta informacijos

Miesto mero Šarūno Vaitkaus nuomone, gyventojų vangumą lemia ir informacijos bei žinių, reikalingų būsto renovacijai, stoka.

„Gruodžio mėnesį, kuomet savivaldybės administracijoje bus įsteigti Statybos bei Ūkio ir turto skyriai, specialistams bus pavesta spręsti su daugiabučių renovacija susijusius klausimus bei viešinti visą gyventojams aktualią informaciją, padėti užpildyti projektinę dokumentaciją, konsultuoti kitais aktualiais renovacijos klausimais. Tai padės daugiabučių namų gyventojams aktyviau domėtis renovacijos galimybėmis, įvertinti jos ekonominį efektyvumą ir padės lengviau apsispręsti atnaujinti savo būstus. Savivaldybės specialistai suteiks visą reikalingą informaciją, padės užpildyti dokumentus, pateikti paraišką, išspręsti kitus biurokratinius klausimus“, – sakė meras.

Jis atkreipė dėmesį, jog renovavus daugiabučius namus, šilumos kaina gyventojams galėtų sumažėti iki 40 proc.

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis ir tekstas bus paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite