Rugsėjo 1-oji – daugiau džiaugsmo ar nusivylimo dėl vasaros pabaigos?

„Paskutinė rugsėjo pirmoji“ – vien išgirdus šią skambią frazę, daugeliui dvyliktokų suvirpa širdis. Dvyliką metų iš eilės, diena iš dienos ėję į mokyklas, kitais metais jie nebepravers savosios gimnazijos durų. Nors vasarą visi pailsėjo nuo mokyklos – dauguma dirbdami, bet abiturientai pirmąją mokslo metų dieną šiemet buvo neįprastai rimti. Tarsi vasaros nė nebūtų buvę.

Grįžo – pasikeitę
Matematikos mokytoja ir ketvirtos D gimnazinės klasės auklėtoja Asta Pantelejeva atviravo, jog jos auklėtiniai į rugsėjo pirmosios šventę sugrįžo visiškai pasikeitę.
„Anksčiau, tik įėjus į klasę, iškart įsivyraudavo triukšmas, visi įnirtingai kalbėdavosi ir net būdavo mažai tokių, kurie išgirsdavo mane. Tačiau šiais metais nustebau. Visi mano 26 klasės mokiniai į gimnaziją sugrįžo tylūs, besiklausantys, susimąstę, susikaupę ir rimtai nusiteikę darbui, turintys svajonę ir pasiryžę jos siekti“, – pasakojo gimnazistų auklėtoja.
A.Pantelejeva savo auklėtinių klasei per rugsėjo pirmosios šventę palinkėjo trijų dalykų. „Linkėjau žmogiškumo, nes išlikti žmogumi yra svarbiausia. Taip pat, sakiau, jog žmogus turi būtinai turėti svajonę ir jos siekti. Taip pat stengiausi pabrėžti, kad visi kartu turime išmokti ne tik klausyti, bet ir išgirsti“, – sakė matematikos mokytoja.

Kas toliau?
Apie vasarą – jau tik prisiminimai, bet kalbintų moksleivių mintys – jau apie mokyklą ir, nemažai jų daliai, paskutinius joje metus.
Ketvirtos D gimnazinės klasės mokinė Greta Vilkauskaitė sako, kad paskutiniųjų metų mokykloje ji visada laukė. Tačiau mergina atskleidė, kad jai dabar jau „baisu pagalvoti“, kas laukia toliau. Merginai bus gaila palikti savo mokyklą: „Juk mokykla – vienas iš lengvesnių gyvenimo etapų, kai tau visos žinios ir visa informacija yra pateikiami ir tik nuo tavęs paties priklauso, ar tu norėsi kažką išmokti, ar ne. Kol kas mums reikia tik lankyti pamokas ir klausytis, ką kalba mokytojai. Vėliau reikės daryti daug daugiau ir viskas nebus taip paprasta”. Abiturientė pabrėžė: „Teks priprasti viską daryti savarankiškai, gyventi be tėvų, kurie dabar mus išlaiko ir patiems susikurti savo ateitį”.

Pasiilgs visų
G. Silkauskaitės klasiokė, Ieva Bertašiūtė, paklausta, kokie jausmai ją užplūdo vėl sugrįžus į mokyklą, atsakė, jog ją aplankė savotiškas nostalgijos jausmas.
„Šie metai yra paskutinieji metai mokykloje, tad manau, pasiilgsiu visų, visų. Gal net ir tų mokyklos koridorių be praėjimų, kai visi moksleiviai bando prasibrauti vienas pro kitą, ieškodami reikalingo kabineto”, – šypsodamasi sakė mergina.

Viskas prasidės baigus mokyklą
Kuo paskutinius metus besimokantiems abiturientams ši rugsėjo pirmoji buvo kitokia negu kitos, prieš tai buvusios?
„Man ši diena kažkuo ypatingai neišsiskyrė. Tačiau iš aplinkinių lūpų pradėjęs skambėti žodis „abiturientai“ sukelia daug minčių, jausmų ir tuo pačiu supranti, kad tai tavo paskutiniai metai mokykloje, kurie patys svarbiausi, nes po
jų žengsi didelį žingsnį į gyvenimą”, – sakė dar viena ketvirtos D gimnazinės klasės mokinė Janina Kusaitė.
Tos pačios klasės mokinys, Elvinas Globis, sakė, jog ši rugsėjo pirmoji jam tarsi signalizavo, kad šie metai yra paskutinieji mokykloje. „Šią dieną ne vienas iš mūsų suvokė, jog mokykla –
tai tik pradinis gyvenimo žingsnis. Viskas prasidės tik baigus dvyliktą klasę. O tada jau reikės žengti į suaugusiųjų gyvenimą, kuris tikrai nėra lengvas”, – teigė gimnazistas.
Taip pat vaikinas prisipažino, jog nors ir žinodamas, kad šiais metais reikės atlikti daug svarbios veiklos: mokytis ir ieškoti, ką norėsi daryti savo gyvenime, jis laukė artėjančių mokslo metų.
 „Kaip bebūtų, nuojauta man sako, kad viskas turėtų praeiti gana gerai”, – pasakojo E. Globis.

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Mes-juros vaikai".