Skelbimai
Palangos tiltas
Palangos miesto laikraštisJūsų miesto balsas
SkelbimaiĮdėti skelbimą
Miestas

Šaldytuvuose – 50 laipsnių karštis: po kibernetinių atakų Europoje ekspertas įspėja ir gyventojus

Darius Povilaitis
Darius Povilaitis

Europoje įtariami kibernetiniai išpuoliai prieš prekybos centrų šaldymo sistemas priminė, kad programišių taikiniu gali tapti ne tik kompiuteriai ar telefonai. Prie interneto prijungti šaldytuvai, skalbyklės, televizoriai ir kiti išmanieji namų prietaisai taip pat gali turėti saugumo spragų. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinės saugos ekspertas, įspėja, kad vienas pažeidžiamas įrenginys tam tikromis aplinkybėmis gali kelti grėsmę ir visam namų tinklui.

Spalio viduryje Prancūzijoje programišiai įsilaužė į prekybos centrų šaldymo sistemų nuotolinio valdymo programinę įrangą ir pakeitė temperatūros nustatymus. Kai kuriuose šaldytuvuose temperatūra pakilo net iki 50 laipsnių, todėl prekybininkams teko išmesti didelius kiekius sugedusių maisto produktų. Ataka paveikė šimtus parduotuvių. O lapkričio 2 d. panašūs incidentai užfiksuoti ir kitose Europos šalyse, įskaitant Belgiją, Švediją, Airiją bei Estiją. 

Įtariama, kad nusikaltėliai pasinaudojo pasenusios šaldymo sistemų programinės įrangos saugumo spragomis. Nors šiuo atveju buvo atakuotos prekybos centrų šaldymo sistemų valdymo sistemos, panašūs saugumo principai aktualūs ir buitiniams išmaniesiems įrenginiams – jų programinė įranga taip pat gali turėti pažeidžiamumų.

Nors incidentų aplinkybės dar tiriamos, jie atkreipė dėmesį į platesnę problemą – internetu valdomos sistemos gali tapti kibernetinių nusikaltėlių taikiniu, o įsilaužimų pasekmės ne visada apsiriboja pavogtais duomenimis.

„Esame įpratę kibernetines atakas sieti su nutekintais duomenimis ar pavogtais slaptažodžiais. Tačiau šiandien programišiai gali taikytis ir į įrangą, kuri valdo fizinius procesus. Jei įrenginį galima valdyti internetu, tą patį gali bandyti padaryti ir pašalinis asmuo, išnaudojęs jo saugumo spragas“, – aiškina D. Povilaitis.

Vienas nesaugus prietaisas gali kelti grėsmę visam tinklui

Šiandien nuotoliniu būdu galime reguliuoti būsto temperatūrą, stebėti apsaugos kameras ar įjungti skalbyklę. Tačiau daugelis tokių prietaisų, dar vadinamų daiktų internetu (angl. Internet of Things, IoT), prie namų tinklo prijungiami vieną kartą, o vėliau jų saugumu beveik nesidomima.

Pasak D. Povilaičio, skirtingai nei telefonai ar kompiuteriai, kai kurie išmanieji buitiniai prietaisai programinės įrangos atnaujinimus gauna rečiau, o senesnių modelių palaikymas ilgainiui apskritai nutraukiamas.

„Pirkdami šaldytuvą ar televizorių vertiname jo funkcijas ir kainą, tačiau retai pasidomime, kiek metų gamintojas užtikrins saugumo atnaujinimus. Įrenginys gali puikiai veikti, bet kartu turėti seniai žinomų spragų. Jei jos neištaisomos, nusikaltėliai gali tuo pasinaudoti“, – sako ekspertas.

Pavojus nebūtinai apsiriboja pačiu prietaisu. Jei pažeidžiamas įrenginys prijungtas prie to paties „Wi-Fi“ tinklo kaip kompiuteriai ar telefonai, nusikaltėliai tam tikromis aplinkybėmis gali bandyti per jį pasiekti ir kitus įrenginius. Užvaldytas išmanusis įrenginys gali tapti atspirties tašku tolesnėms atakoms namų tinkle. Tačiau tai nereiškia, kad įsilaužus į televizorių automatiškai galima perskaityti kompiuteryje saugomus failus. Tam paprastai reikia išnaudoti ir papildomas saugumo spragas.

Be to, užvaldyti išmanieji prietaisai gali būti įtraukti į vadinamuosius botnetus – kenkėjiškų įrenginių tinklus, naudojamus didelio masto kibernetinėms atakoms. Tokiu atveju savininkas gali nė neįtarti, kad jo namuose veikiantis prietaisas naudojamas nusikalstamai veiklai.

Kaip apsaugoti savo namus?

D. Povilaičio teigimu, išmaniųjų prietaisų atsisakyti nereikia, tačiau jų saugumu svarbu rūpintis taip pat atsakingai kaip kompiuterių ar telefonų.

Pirmiausia ekspertas pataria reguliariai atnaujinti įrenginių programinę įrangą, pakeisti gamyklinius slaptažodžius ir, jei įmanoma, įjungti kelių veiksnių autentifikavimą. Taip pat verta išjungti nenaudojamas nuotolinio valdymo funkcijas.

Papildomą apsaugą gali suteikti atskiras „Wi-Fi“ tinklas išmaniesiems namų prietaisams. Kai kurie maršrutizatoriai leidžia tam naudoti svečių tinklą, kuris apriboja prieigą prie pagrindinio namų tinklo ir kitų prie jo prijungtų įrenginių.

„Jei prietaisui nereikia nuolatinės interneto prieigos, nebūtina jos suteikti. Prieš įsigyjant naują įrenginį taip pat verta pasidomėti, ar gamintojas reguliariai teikia saugumo atnaujinimus. Kadangi daugelis išmaniųjų prietaisų valdomi per gamintojo programėles, svarbu pasirūpinti ir jų paskyrų saugumu“, – pabrėžia D. Povilaitis.

Ypatingą dėmesį ekspertas pataria skirti namų maršrutizatoriui, per kurį prie interneto jungiasi visi išmanieji įrenginiai. Jis veikia tarsi pagrindiniai namų tinklo vartai, todėl programišiams pasinaudojus jo saugumo spragomis gali kilti grėsmė ne vienam prietaisui, o visam namų tinklui. 

Siekiant to išvengti, svarbu reguliariai atnaujinti maršrutizatoriaus programinę įrangą, pakeisti gamyklinį administratoriaus slaptažodį, išjungti nereikalingą nuotolinio valdymo funkciją ir naudoti saugų „Wi-Fi“ šifravimą (WPA2 arba WPA3). Jei gamintojas nebetiekia saugumo atnaujinimų, maršrutizatorių rekomenduojama pakeisti, net jei jis vis dar veikia nepriekaištingai.

Papildomai apsaugoti kasdien naudojamus telefonus ir kompiuterius gali padėti ir saugumo sprendimai. Pvz., „Telia Safe“ padeda apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų, atpažinti pavojingas ar suklastotas interneto svetaines, perspėja apie sukčiavimo bandymus ir padeda stebėti įrenginių saugumo būklę.

„Kiekvienas prie interneto prijungtas prietaisas iš esmės yra nedidelis kompiuteris, turintis programinę įrangą ir galimų pažeidžiamumų. Kuo daugiau tokių įrenginių turime namuose, tuo svarbiau pasirūpinti, kad nė vienas jų netaptų silpniausia namų tinklo grandimi“, – apibendrina ekspertas.


Audrius Stasiulaitis 
I WILL TELL YOU TELIA 

Komentarai 0

Parašykite komentarą

Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.

Pateikus komentarą, įrašytas vardas arba slapyvardis, tekstas ir jūsų IP adresas bus išsaugoti bei paskelbti viešai. Kaip tvarkome duomenis.

Komentarų kol kas nėra.

Taip pat skaitykite