Savivaldybėje šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus, gadina orą kaip šeškas. Kas? S. Simė!

Lipdamas savivaldybės laiptais, šnopuoja kaip šernas, pavalgęs pietus „Pas Feliksą“, gadina orą kaip šeškas, bet... apskritai – visai neblogas žmogus, nors tinkamas tik bokso kriaušei daužyti.
Spėkite kas toks? Ogi Palangos vicemeras Saulius Simė. Kas dar nori „pavaryt“ ant kurorto vicemero?
Aš, neblogos sportinės formos, rizikuoju būti pasiųstas vicemero į nokautą. O kuo rizikuoja blogesnės sportinės formos rašytojai ir politikai? Būti patiestiems ant žemės, matyt, tokiu atveju būtų ne pats blogiausias dalykas. Koalicijos vienybės byrėjimas – kur kas blogiau. Dėl lyderystės skyriuje besivaržančių liberalsąjūdiečių paramos „špakliuojant“ koalicijos įtrūkimus gali ir nepakakti.
Bet vicemeras – „gerietis“, todėl tikėtina, kad tyliai nuris karčią piliulę? Ypač po katastrofiškai liberalcentristams susiklostusių rinkimų į Seimą? Po susireikšminusio R. Palaičio fiasko? Ar tikrai S. Simė – politikos nemokša, kurio vieta bokso ringe? Jeigu kam nors šiandien knieti pasalomis pribėgus prie jo jam smogti, tikintis, kad ringo meistrą galima lengvai pribaigti, atsiranda pavojus neįvertinti jo ir jo partijos bendražygių sugebėjimo atsitiesti. Ypač, kai iki kitų savivaldos rinkimų, numatytų 2015-ųjų vasarį, dar –oho! – kiek laiko. Bet smūgis – trenktas, nors koalicijoje kartu reikės dar šonais trintis daugiau kaip dvejus metus.
„Jaučiuosi tarsi kam nors smogus į nugarą. Aišku, politika – ne pats švariausias dalykas, bet – ne taip“, – sakė šių eilučių autoriui S. Simė per Kurhauzo pirmojo etapo rekonstrukcijos šventinį paminėjimą praėjusį savaitgalį. Taigi, kaip nuo dabar dirbs abu sunkiasvoriai kurorto Palangos vyrai? Kai kitose savivaldybėse pirmieji vyrai (ar su moterimis) kaip Siamo broliai kartu dalyvauja iškilmėse, švenčiant Kurhauzo šventę, vicemeras laikėsi atokiau nuo Kurhauzo atstatymo šlovės spinduliuose besimaudančio mero Š. Vaitkaus.
Žinoma, jo asmeninių nuopelnų atstatant Kurhauzą, kaip ir miestui suteikiant naują „pagreitį“, niekas neginčija. Bet – ar pastebėjote? – tai ne vienintelė proga, kai vicemeras atsiduria atokiau mero. Jei tai – sąmoningas S. Simės sprendimas, jis – protingas, nes abu vyrai gali ir netilpti viename prožektorių šviesų dėmesio rate.
Bet jeigu kas nors tiki, kad abejonės dėl vicemero kompetencijos koalicijos tvirtumo neišbando, labai klysta. Bet gi, sakote, vicemeras S. Simė parengė vos kelis projektus, kol dirba vicemeru, ar ne?! O domėjotės, kiek jų parengė kiti Tarybos nariai? Pirminis „Palangos tilto“ tyrimas atskleidžia įdomių dalykų. Ir ne visada valdančiųjų konservatorių naudai. Projektų teigimas savivaldybėje, pasirodo, „jautrus“ dalykas, nepažeidžiant „šventos“ tvarkos. Neadvokatauju vicemerui. Bet jam gerų žodžių šiandien negaili jaunimo organizacijų atstovai, sportininkai. Žinoma, išskyrus futbolininkus.
Jam dėkingi ir abu miesto laikraščiai. Jo pastangomis savivaldybė vietos žiniasklaidai moka ne po kelis centus, o daugiau, bet toli gražu ne tiek, kiek savivaldybės informacijos viešinimui vietos žiniasklaidoje skiria kitos savivaldybės.
Ar jau „laidoti“ S. Simę? Ne. Savivaldybių politikos istorija žino ne vieną atvejį, kai neparlamentinės, ar nereikšmingos parlamentinės partijos groja pirmu smuiku savivaldybėse daugelį metų.
Kaip pavyzdžiui, valstiečiai-žalieji (iki šiol – liaudininkai – Ignalinoje) ar – iki praėjusių metų – centristai Varėnoje.
Tad labai erzinti vicemero S. Simės nevertėtų. Dar ne laikas – per anksti.