Atėjus vasarai pajūryje steigiasi daug naujų poilsiautojų apgyvendinimo ir maitinimo vietų, tačiau ne visų jų savininkai nori atsiskaityti atlikėjams už savo klientams grojamą muziką. Atlikėjų atstovai tokį elgesį vadina teisiniu nihilizmu, bet tikisi, kad iki baudų prieiti nereikės.
Kavinės, restoranai, viešbučiai, kitos apgyvendinimo ir maitinimo vietos sunkiai įsivaizduojamos be fone skambančios muzikos. Tačiau, gaudamas naudą iš muzikos, verslas taip pat turi pareigą atsiskaityti atlikėjams, kurių muziką jie naudoja, nesvarbu, ar sudarinėdami savo asmeninius grojaraščius kompiuteryje, ar įjungdami radijo imtuvą ar televizorių.
Už muziką atsiskaito ne tik apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, bet ir prekybos centrų, sporto klubų, kirpyklų savininkai, masinių renginių organizatoriai, taip pat ir fiziniai asmenys, teikiantys komercines apgyvendinimo paslaugas.
Tai daryti verslininkus įpareigoja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pagal jį, kiekvienas fizinis bei juridinis asmuo, naudojantis komerciniais tikslais išleistas fonogramas ar jų kopijas viešam paskelbimui, turi mokėti atlyginimą atlikėjams bei fonogramų gamintojams.
Tokia sistema veikia daugelyje pasaulio šalių. Lietuva – ne išimtis.
Kad verslininkams nereikėtų sudarinėti sutarčių su kiekvienu atlikėju ir įrašų gamintoju atskirai, Lietuvoje dar 1999 m. įkurta gretutinių teisių asociacija AGATA. Jos nariais šiuo metu yra per 3,5 tūkst. šalies atlikėjų ir įrašų gamintojų.
Naudodamasi muzikos naudotojų pateikiamomis ataskaitomis, kiekvienais metais AGATA Lietuvos ir užsienio atlikėjams ir įrašų gamintojams išmoka jiems priklausantį atlyginimą už jų muzikos naudojimą.
Šiuo metu visoje Lietuvoje AGATA turi galiojančias sutartis su 1514 kavinių ir restoranų valdytojų bei 338 viešbučių valdytojais.
Palangoje iš 91 maitinimo įstaigos galiojančias sutartis turi 60. Likusios muzikos nenaudoja arba naudoja nelegaliai. Prastesnė situacija su Palangos viešbučiais: iš 99-ių, sutarčių neturi 48-eri.
Klaipėdoje iš 218 restoranų ir kavinių sutartis su AGATA turi 136, tačiau iš 59-ių viešbučių net 38 atlikėjams nemoka nė cento, nes nėra sudarę sutarčių.
„Verslininkai nepasirašo sutarčių, nors ir naudoja muziką savo viešbučiuose, kavinėse ar nuomojamuose namuose. Ne visi supranta, kodėl apskritai už muziką reikia mokėti, dalis nuolat vilkina sutarties pasirašymo laiką. Pasitaikė ir tokių, kurie mus apšaukė aferistais. Vyksta teisinis nihilizmas, kuris nenaudingas nei atlikėjams, nei patiems verslininkams“, – situaciją pajūryje komentuoja AGATA muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis.
Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros profesorius, advokatas Vytautas Mizaras verslininkų nenorą atsiskaityti atlikėjams vertina kaip nepagarbą kūrybai. „Manau, kad visuomenei trūksta supratimo, jog intelektinė nuosavybė – šiuo atveju, muzika – nėra viešoji nuosavybė, kurią panorus galima naudoti savo tikslams“, – teigia jis.
Verslininkams, nesuprantantiems, kodėl už muziką reikia atsiskaityti, V. Mizaras siūlo savęs paklausti, kodėl jie muziką apskritai naudoja. „Niekas juk neliepia to daryti. Tegul išjungia: bus tylu, kavinėse skambės tik stalo įrankiai. Bet jei jau muzika yra įjungiama, vadinasi, manoma, kad ji duoda naudą. O už duodamą naudą reikia atsilyginti“, – paaiškina profesorius.
M. Budvytis atkreipia dėmesį, kad licencijos kaina nėra didelė: pavyzdžiui, kavinei, kurios dydis iki 50 kv. m, per mėnesį licencija kainuos 36 Lt – kaip keli puodeliai kavos. Tuo tarpu baudos už piktybinį nelegalų muzikos transliavimą gali siekti net iki kelių tūkstančių litų.
Šiuo metu su sutarčių nepasirašiusiais verslininkais siekiama susitarti gražiuoju, tačiau jei to nepavyks padaryti, teks kreiptis į teismą.
„Labai tikimės, kad baudų neprireiks. Mūsų asociacijos tikslas nėra bausti verslininkus. Mes tik norime, kad muzikantų kūryba būtų naudojamasi sąžiningai“, – pabrėžia AGATA atstovas.
Norėdami, jog jūsų kavinėje, restorane ar kitoje maitinimo ar apgyvendinimo įstaigoje muzika skambėtų legaliai, dėl sutarties kreipkitės į AGATA muzikos licencijų skyrių el. paštu marius@agata.lt arba telefonu (8 5) 212 4506. Dėl sutarties sudarymo reikia kreiptis likus mažiausiai trims dienoms iki įstaigos atidarymo.




Komentarai 1
Parašykite komentarą
..."muzika nera viesoji nuosavybe, kuria panorus galima naudoti savo tikslams" - tai ir netransliuokit tos muzikos, tai pirmiausia jus (tie is asociacijos) ir nubiednetumet...Idomu, kaip tie pinigeliai saziningai daeina iki tikruju muzikos autoriu ?!? Anksciau teko skaityti apie sia problema...