Kaip vasaros sezonas prabėgo artimiausiai Palangos kaimynei Šventajai? Kokių permainų reikia miesteliui? Kokiomis nuotaikomis gyvena Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas? Tai bandėme išsiaiškinti nuvykę pas seniūną E. Čilinską į svečius.
Vasarą – tūkstančiai poilsiautojų
Nors Šventosios miestelio infrastruktūra ir nėra taip išplėtota kaip Palangos mieste, anot seniūno, Šventoji nėra Palangos podukra.
Vasarą miestelis tiesiogine šio žodžio prasme „dūsta“ nuo poilsiautojų.
„Vasaros sezonas Šventajai – tikras darbymetis. Kuo daugiau suvažiuoja poilsiautojų, tuo daugiau darbo turime. Gaila, jog vasaros metu išleidžiame daug pinigų. Žolės pjovimas, šiukšlių išvežimas reikalauja nemažai lėšų“, - sako E. Čilinskas.
„Žinoma, galėtumėme siūlyti apmokestinti ir automobilių stovėjimą mieste, kaip tai daro Palanga, siūlyti įvesti įvažiavimo į kurortą mokestį, tačiau kol kas tai daryti neplanuojame. Žinoma, daugiau surinktų lėšų leistų daugiau darbų padaryti Šventojoje. Bet tenka verstis su tuo, ką gauname iš Palangos savivaldybės biudžeto ar valstybės“, - sakė seniūnas.
Jis atkreipia dėmesį, kad į miestelį atvažiuoja ir aplinkinių rajonų gyventojai, pavyzdžiui, iš Darbėnų miestelio, Kretingos miesto, kurie čia neapsistoja.
„Pasikaitina paplūdimyje, parduotuvėje ką nors nusiperka ir to jiems užtenka. Retas kuris į kavinę užsuka, tad įvedę automobilių stovėjimo rinkliavą ar įvažiavimo į kurortą mokestį, ko gero, netektumėme ir vienadienių poilsiautojų“, - mano seniūnas.
Džiugu, jog turistai iš užsienio neaplenkė ir Šventosios.
„Vasaros metu Šventojoje veikia Turizmo ir informacijos centras, kuris šią vasarą turėjo nemažai darbo. Atvykdavo ir turistai iš Rusijos, ir dviratininkų iš Vokietijos“, - teigė seniūnas.
Laukinis kraštas
Kiek tolėliau nuo pagrindine laikomos Kopų gatvės poilsiautojai gali rasti tikrą ramybės oazę: ramiai ošiantys pušynai, Žemaičių alka, didelės bei gražios kopos, naujas dviračių takas.
„Toks laukinio krašto įvaizdis kiekvienais metais sutraukia gausybę žmonių, kurie kiekvieną vasarą grįžta ilsėtis čia, o ne į Palangą. Iš tiesų žmonės čia gali atsipalaiduoti bei negalvoti kaip atrodo. Visi čia tokie patys – „naminiai““, - šypsosi seniūnas.
Šventąją drąsiai galima vadinti ir prekybininkų rojumi.
„Vieną dieną net suskaičiavau, kiek miestelyje stovi prekybinių vietų. Kopų gatvėje stovi 61 prekybinis kioskas. Jūros gatvėje – 40, o Šventosios gatvėje – 12 kioskų. Kaip Šventajai – tai tikrai nemažai. Belieka tikėtis, jog visi prekybininkai užsidirbo žiemai“, - kalbėjo E. Čilinskas.
Kita vertus, ne sezono metu, ištuštėjus kurortiniam miesteliui, jie atrodo neestetiškai – kabo spynos, akis rėžia įvairiausi sutvirtinimai.
Žinoma, seniūnas sutinka, dar daug ko Šventojoje trūksta. Mieste, anot seniūno, reikėtų kirpyklos, batų taisyklos, vienu metu net vaistinės nebuvo.
„Tačiau išsiverčiame su tuo, ką turime. Tikimės, jog su jūrų uosto atsigavimu, modernės ir Šventoji. Investuotojai netruks pajausti, jog gali čia uždirbti ir kaip mat pradės savo veiklą“, - sako jis.
O miestelyje planuojama išties daug: naujų viešbučių kompleksai, parduotuvių bei kavinių statybos.
„Dar daugiau buvo numatyta atlikti darbų. Turėjome turėti ir vandens atrakcionų parką, ir golfo aikštynus. Vietos miestelyje turime, tačiau ne viskas įgyvendinama taip greitai, kaip norėtųsi. Numatytų projektų įgyvendinimas, be abejonės, leistų sukurti naujų darbo vietų šventojiškiams. Netrukus pradėsime įrenginėti dengtas autobusų stoteles prie ūkinių prekių parduotuvės „Pamiškė“, prie miesto kapinaičių. Greitai prie įvažiavimo į miestą turėsime ir degalinę“, - pasakojo E. Čilinskas.
Daug nuveikta, tačiau tobulėti yra kur
Šventosios vizitine kortele tapę dar sovietmečiu pastatyti poilsiniai nameliai kiekvieną vasarą tampa namais tūkstančiams poilsiautojų iš visos Lietuvos. Vienų jų būklė – apverktina. Kiti gražūs – tiek išore, tiek vidumi.
E Čilinsko nuomone, poilsinių savininkai tvarkosi tiek, kiek išgali: „Prieš sezoną prie konteinerių randame tonas šiukšlių: sulūžusias lovas, kitus baldus. Juos išvežti seniūnijai nepigiai kainuoja“.
Prieš porą metų per Lietuvą nuvilnijo skandalas paaiškėjus, jog daugelis šių namukų stovi nelegaliai.
„Dalis poilsinių stovi ant valstybinės žemės. Jiems buvome įsakę nugriauti nelegalius statinius bei paskyrėme kitą teritoriją. Tačiau išėjo taip, jog namelių ne tik, kad nenugriovė, bet ir pasistatė ten, kur davėme leidimą“, - verslininkų įžūlumu piktinosi E. Čilinskas. „Štai ir šalia kopų stovintys nameliai yra parko teritorijoje, tačiau mes nieko negalime padaryti“, - sako E. Čilinskas, rodydamas į senus namelius stovinčius pušyne.
Tačiau Šventosios seniūnas mieliau kalba apie tai, kas jau pavyko padaryti.
„Įvykdyta Kopų gatvės rekonstrukcija, įrengtas Pašventupio kelio ir kapinių apšvietimas, baigtas kloti Prieplaukos gatvėje šaligatvis, išasfaltuota Jūros g. dalis nuo Kopų g. iki Pušyno g. Suformuoti trys piramidiniai gėlynai bei septyni nauji gėlynai. Sutvarkytas šaligatvis aplink seniūniją, jos kiemas ir aplinka, taip pat suremontuotas seniūnijos bei policijos patalpos. Prezidento Valdo Adamkaus dekretu patvirtintas Šventosios herbas ir sukurtas Šventosios himnas. Parko ir Jūros gatvių sankryžoje pastatyta statula „Baltijos Aušra“, Kopų gatvėje paminklinis akmuo žuvusiems už Lietuvos laisvę, kapitališkai suremontuotas beždžionių tiltas. Pradėtas daugiabučių namų kiemų asfaltavimas. Prie mokyklos baigiama įrengti futbolo aikštelė. Šiems darbams atlikti turėjome pakovoti dėl kiekvieno lito“, - pokalbį baigė E. Čilinskas.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.