Suskaičiavo apleistą žemę – kas rekordininkai, Palanga gali pasidžiaugti – neturi tokių sklypų

Šalyje apleistų žemių plotas ir toliau stabiliai mažėja – šiuo metu Lietuvoje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleistų sklypų, arba ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus, o bendras apleistos žemės plotas sudaro 26 tūkst. hektarų (ha), arba taip pat ketvirtadaliu mažiau nei praėjusiais metais. Daugiausia tokių žemių galima rasti Vilniaus rajono, Molėtų ir Utenos rajonuose.  Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kurios gali pasidžiaugti neturinčios apleistų žemės plotų – tai Alytus ir Palanga.

Naujausia Valstybės žemės fondo paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA, rašoma pranešime. 

Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu visoje šalyje užfiksuota beveik 45,5 tūkst. apleisto ploto turinčių žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie užima bendrą 306 tūkst. hektaro (ha) ploto. Vien tik apleistos žemės plotas šiuose sklypuose sudaro 26 tūkst. ha, arba 0,4 proc. viso šalies ploto. Viso Lietuvoje šiuo metu yra įregistruota virš 2,4 mln. sklypų, užimančių 5,8 mln. ha plotą 2020 metais šalyje buvo apie 61,1 tūkst. apleistų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, tad tokių sklypų skaičius šiemet sumažėjo beveik trečdaliu (26 proc.), maždaug tiek pat (24 proc.) sumažėjo ir pačios apleistos žemės plotas šiuose sklypuose – pernai jis siekė 34,3 tūkst. hektarų. 

Tokiems pokyčiams, anot Registrų centro specialistų, įtakos turėjo ir pasikeitę apleistos žemės plotų nustatymo reikalavimai. 

2021-aisiais pirmoje pozicijoje pagal apleistų žemių skaičių vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybė – jos teritorijoje yra 3,6 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 2 tūkst. hektarų apleistos žemės. Palyginti su praeitais metais, kai apleistų sklypų skaičius siekė 5,2 tūkst., nenaudojamų žemių skaičius sklypuose sumažėjo 30 procentų. Kaip ir praėjusiais metais, nemažai apleistų sklypų taip pat randama Molėtų rajone – 3,4 tūkst. sklypų, kuriuose 2 tūkst. ha sudaro apleista žemė bei Trakų rajone (2,4 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha). Gana daug apleistų žemių šiaurės rytų Lietuvoje – Utenos rajone 2,6 tūkst. sklypų iš kurių 1,6 tūkst. ha apleistų, Zarasų (2,4 tūkst. sklypų, 1,8 tūkst. ha), Ignalinos (2 tūkst. sklypų, 1,1 tūkst. ha) rajonuose. Visgi, kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse visų registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį – daugiausia tokių plotų Druskininkų, Trakų ir Zarasų rajonuose (po 3,9 proc.), Molėtų rajone – 3,4 proc. 

Lietuvoje yra kelios savivaldybės, kurios gali pasidžiaugti neturinčios apleistų žemės plotų – tai Alytus ir Palanga. 

Taip pat, vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį yra Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Visagino savivaldybėje. REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad žemės savininkas gali sužinoti ar pasitikrinti, kiek jo turimame sklype yra apleistos žemės, kadangi, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas. Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Valstybės žemės fondas. 

Delfi.lt