Tarp tėvų ir vaikų visuomet kyla didesnių ar mažesnių konfliktų bei nesutarimų, tačiau tik išskirtiniais atvejais tėvams apribojama jų valdžia. „Mūsų tikslas – vaikai, augantys savo šeimose, atimti vaikus iš tėvų yra kraštutinė priemonė, kuomet tėvai nerodo jokių pastangų“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Emilija Lapėnienė. Tačiau vedėja pasidžiaugė, kad praėjusiais metais tokių atvejų sumažėjo.
Netekę tėvų globos
Praėjusiais metais be tėvų globos liko 6 vaikai: keturi berniukai ir dvi mergaitės. Kaip vedėja apgailestaudama pastebėjo, tai labai maži vaikai: du iki trijų metų, du – tarp 4 ir 6 metų ir dar du – 7-9 metų. Pirmiausia patekusi į socialinės rizikos šeimų apskaitą, šeima būna stebima du metus, per kuriuos fiksuojami visi veiksniai, lemiantys šeimos santykius, gyvenamosios aplinkos tinkamumą. Tarnyba praėjusiais metais parengė 12 Administracijos direktoriaus įsakymų projektų dėl šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ir ištraukimo iš jos. Kaip teigė E.Lapėnienė, laikinas tėvų valdžios apribojimas trunka vienerius metus, per kuriuos laukiama situacijos pagerėjimo. „Kartais teisėjas pasako, jog vis dėlto vaikui geriau augti globos įstaigoje ar su globėjais, bet ne su tėvais“, - pasakojo apie teismo nepalankius sprendimus E.Lapėnienė. Iš šešių be globos likusių vaikų keturiems vaikams buvo lemta patirti tokius nelengvus išgyvenimus, nes tėvai laikinai negalėjo vaiku rūpintis dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, o du vaikai liko be globos, nes netekus vieno iš tėvų, kitas visiškai neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą ir dėl to kilo pavojus vaikų sveikatai.
E.Lapėnienės teigimu, būtina iš tėvų priteisti vaikų išlaikymą, bet tai būna tik formalumas, realiai tai padaryti neįmanoma. „Ką galima priteist iš žmogaus, kuris neturi nei darbo, nei jokio nekilnojamojo turto, jis neturi nieko“, - pasakojo vedėja.
Projektas
Siekdama išsaugoti santarvę šeimoje Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo projektą. Šio projekto tikslas – užtikrinti fizinių asmenų apsaugą nuo smurto privačioje erdvėje, kuris dėl žalos visuomenei priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų bei nustatyti teisinius mechanizmus, kurie apimtų prevenciją, apsaugą ir pagalbą. Dažnai smurtaujančiose šeimose nukenčia silpniausi ir labiausiai pažeidžiami, todėl buvo imtasi atitinkamų priemonių, kad tai sustabdyti.
Didžiausia laimė – įvaikinimas
Didžiausias džiaugsmas aplanko Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojas, kuomet šeimos pateikia prašymą įsivaikinti vaikelį. Praėjusiais metais tokia laimė nusišypsojo keturiems vaikams. Pasak E.Lapėnienės, įsivaikinus vaiką, biologiniai tėvai, kuriems apribota valdžia, nebeturi teisės susigrąžinti savo vaiko iš jį paėmusios šeimos. „Kartais jie drąsiai teigia, kad nesvarbu, jog įvaikino, kai norės, tai ir pasiims, tačiau jie nebetenka tokios teisės“, - teigė vedėja. Įvaikintiems globotiniams palankus ir įstatymas, saugantis visus duomenis apie juos.
Pasak E.Lapėnienės, tėvai turėtų būti baudžiami ir dėl vaikų suluošinto gyvenimo. Vaikai ypatingai jaučia, kad jie nemylimi ir nereikalingi, dėl to visos didžiausios bėdos ir kyla, o tokio elgesio priežastis – neatsakingi tėvai – to nesupranta.
Vedėjos teigimu, visuomet stengiamasi dėl vaikų, dėl jų gerovės, juk jiems niekur nebus taip gerai, kaip gyventi kartu su tėvais, todėl skaudžiausia būna, kai rezultatas visgi būna vaikų nenaudai, o tėvai abejingai žvelgia į savo vaikus, kurie vėliau savo gimdytojų nenori nei pažinti, nei išvis matyti.



Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.