Šventosios uostą atkurs nuo žvejybos vietų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rugsėjo pabaigoje perdavė Šventosios uostą valdyti Palangos savivaldybei. Simbolinis sutapimas – sutartį dėl šio fakto pasirašė bendrapavardžiai – uosto vadovas Arvydas Vaitkus ir kurorto meras Šarūnas Vaitkus. Šia sutartimi Palangos miesto savivaldybei patikėjimo teise perduota 209,6 ha uosto išorinio reido teritorija ir 16 ha uosto teritoriją.

Vyriausybei patvirtinus Šventosios jūrų uosto žemės nuomos konkurso tvarką būtų atvertos sąlygos Palangos miesto savivaldybei atkurti šį uostą. Į „Klaipėdos“ klausimus kas įvyko Palangos savivaldybei perėmus Šventosios uostą ir kaip jis bus atkuriamas atsakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.
– Ką Palangos miesto savivaldybė atliko po to, kai Šventosios uostas jai buvo perduotas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos?
– Šventosios uostas iš valstybės įmonės „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ patikėjimo teise Palangos miesto savivaldybei perduotas 2018 m. rugsėjo 18 d. Jau rugsėjo 27 d. Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įsteigti savivaldybės įmonę „Šventosios jūrų uosto direkcija“. Ji teiks kokybiškas, tarptautinius standartus atitinkančias viešąsias paslaugas, eksploatuojant Šventosios jūrų uostą, užtikrinti uosto funkcionavimą ir konkurencingumą. Yra patvirtinti šios įmonės įstatai, ji įregistruota Registrų centre, paskelbtas konkursas įmonės vadovo pareigoms.
– Kaip ir kada Palangos miesto savivaldybė rengiasi koreguoti ar gal jau buvo pakoreguotas Šventosios uosto atstatymo planas?
– Šventosios uosto atstatymo planas yra parengtas, išimti statybą leidžiantys dokumentai, kurių pagrindu parengta ir pateikta paraiška.
– Kadangi kreiptasi dėl ES paramos, turėtų būti ir Šventosios uosto atkūrimo grafikas? Kada Šventojoje galėtų prasidėti realūs uosto atkūrimo darbai?
– 2018 m. lapkričio 30 d. Žemės ūkio ministerijai pateikta paraiška „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos pirmojo sąjungos prioriteto priemonę „Žvejybos uostai, iškrovos vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir iškrovimo vietų priedangų gerinimą“. Gavus finansavimą, numatyta įgyvendinti vieną iš etapų – sukurti žvejams reikiamą infrastruktūrą.
– Kokie galimi Šventosios uosto atstatymo finansavimo būdai, kiek lėšų žada prisidėti pati savivaldybė, kiek ir iš kokių šaltinių tikimasi ES ar valstybės dotavimo paramos?
– Finansiniai šaltiniai galimi įvairūs: ES, valstybės lėšos, projektams kofinansuoti galimas ir savivaldybės finansinis prisidėjimas. Apie konkrečias sumas kol kas anksti kalbėti.
– Baigiantis 2018 metams Vyriausybėje buvo svarstoma Šventosios uosto žemės nuomos tvarka. Kokio kiekio žemės nuomotojų tikimasi Šventosios uoste? Koks būtų jų prisidėjimo prie uosto atkūrimo indėlis?
– Konkretizuoti būsimų nuomininkų skaičių ir galimą jų prisidėjimą prie uosto atkūrimo kol kas per anksti, nes neaišku, koks bus verslo interesas kurtis uoste.
– Kokie uosto atstatymo darbai 2019 metais vyktų? Ar vyks laivybos kanalo gilinimas? Ar būtų stengiamasi įsigyti kokią nors žemsiurbę? Ar vyktų kokie nors kiti su uosto egzistavimu susieti darbai?
– Svarbiausias darbas, kuris dabar vyksta yra galimų finansavimo šaltinių paieška. Nuo pritrauktų pinigų kiekio priklausys konkretūs uosto atkūrimo darbai. Šiame etape ką nors konkretizuoti yra sudėtinga.